JAV kadencijos vidurio rinkimai įvyko prieš dvi savaites, bet tik dabar pagaliau aiškus svarbiausias klausimas – kas turės daugumą kurioje valdžios institucijoje. Šių rinkimų metu sprendžiama tikrai daug: renkama trečdalis vietų JAV Senate, visos vietos Atstovų Rūmuose (žemesnieji JAV parlamento rūmai), valstijų gubernatoriai, prokurorai, įvairūs kiti valstijų pareigūnai, valstijų senatai ir net miesto lygmens švietimo tarybos.
Nors pagrįstai prognozuota opozicinių respublikonų pergalė ir visi veiksniai rodė, kad taip ir turėtų nutikti, rinkimus laimėjo demokratai. Laimėjo ne tik lyginant su lūkesčiais ir prognozėmis, laimėjo ir skaičiuojant mandatus. Respublikonai perėmė daugumą JAV Atstovų rūmuose ir dėl to galės pradėti įvairius J. Bideno administracijos tyrimus bei turės didžiulę įtaką biudžetui, galės stabdyti įvairių įstatymų priėmimą. Tai pergalė.
Tačiau faktiškai visuose kituose lygmenyse jie pralaimėjo. Senate geriausiu atveju išliks tas pats jėgų balansas, bet po antro rinkimų turo Džordžijos valstijoje gali net atsirasti demokratų dauguma. Gubernatorių postų respublikonų rankose taip pat nežymiai sumažėjo, ne padaugėjo. Tačiau tikrai reikšmingi jų praradimai buvo valstijų lygmenyje, kur prarastos turėtos daugumos tiek valstijų Senatuose, tiek Atstovų rūmuose.
Demokratai pirmąkart turės visišką valdžią (gubernatorių ir abu parlamento rūmus) trijose naujose valstijose: Mičigane, Minesotoje ir Vermonte. Taip pat respublikonai prarado turėtą visišką kontrolę Arizonoje ir Niu Hempšyre. Beveik visur, kur demokratai galėjo prarasti turėtą kontrolę, jie ją išsaugojo, ir atvirkščiai, kur respublikonams prognozuoti realūs šansai perimti valstijų valdžią, jiems nepavyko to padaryti. Nė vienoje valstijoje respublikonai neperėmė daugumos Atstovų rūmuose arba Senate. Tai pirmas toks kartas nuo 1934 metų, kai esamam prezidentui oponuojanti partija nesugeba to padaryti.
Ką tai reiškia JAV katalikams ir Bažnyčios mokymui apskritai? Taip buvo ne visada, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais respublikonų pergalės yra katalikų pergalės ir respublikonų pralaimėjimai yra katalikų pralaimėjimai. Gali skambėti labai kategoriškai, bet kodėl galima taip teigti? Nors asmeninis įvairių dvasininkų ir tikinčiųjų, tarp jų politikų, požiūris ekonomikos, migracijos, aplinkosaugos ir kitais klausimais gali būti įvairus, yra klausimų, kuriais tarp katalikų požiūrių įvairovės būti negali.
Popiežius Benediktas XVI yra pabrėžęs tris klausimus, kuriuos privalo vertinti politikoje dalyvaujantys katalikai. Tai gyvybės apsauga nuo pradėjimo iki natūralios mirties, prigimtinė šeimos ir lyties samprata bei tėvų teisė auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus. Patinka ar ne, šiais klausimais JAV politikoje Bažnyčios poziciją atstovauja būtent respublikonai. Ir atitinkamai demokratai, visur išskyrus JAV Atstovų rūmus, sustiprinę savo įtaką, turės galimybę ir atvirai žada įgyvendinti priešingą politiką: plėsti abortų, lyties keitimo, seksualizuoto švietimo ir kitų Bažnyčios mokymui prieštaraujančių praktikų prieinamumą. Galima neabejoti, kad tai ir vyks.
Respublikonai jokiu būdu nėra Bažnyčios partija ir yra verti įvairiausios kritikos. Dar šį rudenį JAV Senate keliolika respublikonų balsavo už vienalyčių „santuokų“ įteisinimą įstatymu ir tuo grubiausiai išdavė Bažnyčios mokymą. Dėl indoktrinuojančio kairiojo švietimo (kuris yra ar bent privalo būti pagrindinis kovos už piliečių protus laukas) ilgainiui ši tendencija tik ryškės – respublikonai negalės sau leisti prabangos laikytis pozicijų, kurių nebepalaiko JAV visuomenė. Visgi šios tendencijos taip pat politikų valios rankose. Švietimas – pirmas darbas, kurio turėtų imtis valdžią atgavę respublikonai, jeigu jiems iš tiesų rūpi jų deklaruojamų principų ateitis.
Visgi šiandien aplinkybės lemia, jog JAV kadencijos vidurio rinkimų rezultatai buvo pralaimėjimas šios šalies katalikams ir Bažnyčios mokymui viešajame gyvenime apskritai. Laikas parodys, ar iš klaidų bus mokomasi.
