Katalikai Šv. Mikalojaus dieną švenčia gruodžio 6 d. Kadangi daug stebuklų siejama su Šv. Mikalojumi, jis dažnai vadinamas Mikalojumi Stebukladariu.
Šv. Mikalojus gimė graikų kolonijoje Pataroje Likijos provincijoje, dabartinės Turkijos teritorijoje.
Pasak tradicijos, Mikalojaus tėvai, kilmingi ir pasiturintys krikščionys, sūnų auklėjo krikščioniškai bei supažindino jį su Šventuoju Raštu.
Jiems anksti mirus, visas turtas atiteko Mikalojui, o šis nusprendė skirti jį neturtingiesiems miestelėnams. Būdamas labai turtingas nusprendė dalinti savo turtą skurdžiai gyvenantiems. Jis, vaikščiodamas naktimis miestelio gatvėmis, per tvorą permesdavo įvairias dovanas neturtingiesiems.
Nuo to ir kilo tradicija per Kalėdas dovanoti dovanas nepasiturintiems, o ilgainiui šią gražią tradiciją perėmė ir daugelis žmonių, dovanodami dovanas savo brangiems žmonėms.
Mirus Miros miesto vyskupui, Šv. Mikalojus buvo išrinktas į jo vietą. Buvo palaidotas Šv. Mikalojaus bažnyčioje Miros mieste. Vadinamas Šv. Mikalojumi iš Miros. 1087 m. jo palaikai buvo pagrobti, nugabenti į Barį ir iki šiol saugomi ten, Šv. Mikalojaus bazilikoje.
Dėl šios priežasties Šv. Mikalojus dar vadinamas ir Bario Mikalojumi (šventuoju Mikalojumi iš Bario). Demrės mieste saugomas sarkofagas, kuriame buvo palaidotas šventasis.
Katalikai Šv. Mikalojaus dieną švenčia gruodžio 6 d. Kadangi daug stebuklų siejama su Šv. Mikalojumi, jis dažnai vadinamas Mikalojumi Stebukladariu.
Šv. Mikalojus laikomas keliautojų, kalinių, vargšų bei vaikų globėju.
Graikijoje, Belgijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Gruzijoje, Rusijoje, Makedonijoje, Slovakijoje, Serbijoje ir Juodkalnijoje studentų globėjas.
Šv. Mikalojus taip pat yra Kauno, Barankilijos, Bario, Amsterdamo, Beit Džalos, Sigievio ir Liverpulio miestų globėjas. Šv. Mikalojus buvo variagų sargybinių, saugojusių šventojo palaikus, globėjas.