Rusijos kariškiai žiauriai nužudė ukrainiečių belaisvį, nukirsdami jam galvą peiliu. Kraupus vaizdo įrašas pirmą kartą pasirodė socialinėje žiniasklaidoje balandžio 11 d. vakare, po to jį aktyviai platino prokremliški “Telegram” kanalai ir socialinės paskyros.
Tą pačią dieną Rusijos grupė “MILITARY Z” paskelbė ant smaigalio užmautos galvos nuotrauką, teigdama, kad tai yra “ukrainiečių kario palaikai”. Kol kas nepavyko išaiškinti vaizdo įraše užfiksuoto nusikaltimo aplinkybių, taip pat patikrinti, ar vaizdo įrašas ir nuotraukos iš tiesų yra susiję.
Ukrainos saugumo tarnyba pradėjo šio karo nusikaltimo tyrimą. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad šis atvejis “nėra atsitiktinumas, nėra epizodas”.
“Mes neketiname nieko pamiršti. Taip pat neketiname atleisti žudikams. Už viską bus taikoma teisinė atsakomybė. Teroro nugalėjimas yra būtinas”, – pareiškė prezidentas.
Tai ne pirmas viešai nuskambėjęs Rusijos kariuomenės ir jos sukarintų grupuočių nežmoniško žiaurumo atvejis. Ukrainos teisėsauga, žurnalistai ir žmogaus teisių aktyvistai renka įrodymus apie civilių įkaitų ir karo belaisvių žudymus, kankinimus ir prievartavimus nuo 2014 m. – Rusijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą, po kurios buvo okupuotas Krymas ir dalis Donecko bei Luhansko sričių, pradžios.
Pirmąja Rusijos agresijos prieš Ukrainą auka tapo Rešatas Ametovas – Krymo totorius, protestavęs prieš Rusijos įvykdytą pusiasalio okupaciją.
Kovo 3 d. jį pagrobė sukarintos grupuotės “Krymo savigyna” kovotojai, vadovaujami į pensiją išėjusio Rusijos kariuomenės karininko Jevgenijaus Skripniko. Žudikai išdūrė Rešatui Ametovui akis, sulaužė šonkaulius, ant kūno paliko daugybę žaizdų ir nudegimų.
Okupantai nupjovė ranką 24-ojo teritorinės gynybos bataliono “Aidar” kareiviui Vasilijui Pelyšui – ir visa tai tik dėl tatuiruotės su Ukrainos herbu.
Kad tokie kankinimo metodai, kaip akių dūrimas ar galūnių pjaustymas, yra įprasta rusų okupantų praktika, ne kartą paliudijo išgyvenusieji.
2022 m. vasario 24 d. prasidėjusią plataus masto invaziją lydi masiniai karo nusikaltimai. Okupuotose teritorijose rusai kankino, prievartavo ir žudė tiek į nelaisvę paimtus karius, tiek civilius įkaitus. Vien Charkivo srityje, išvijus rusų okupantus, Ukrainos teisėsaugininkai aptiko 25 kankinimų kameras.
Kovo viduryje Ukrainos teisėsauga užfiksavo daugiau kaip 71 000 karo nusikaltimų, įskaitant daugiau kaip 150 seksualinio smurto prieš moteris, vaikus ir vyrus atvejų. Tačiau tikrasis išžaginimų skaičius yra daug didesnis: šios rūšies nusikaltimų dokumentavimą ir tyrimą apsunkina tiek kai kurių aukų nužudymas, kurį įvykdė okupantai, tiek psichologinė trauma, kurią išgyvenusieji patiria iki šiol.
Kodėl egzekucijų ir kankinimų vaizdo įrašai pasirodo šiandien?
Patys rusai ne kiekvieną savo vykdomą nusikaltimą fiksuoja ar filmuoja. Tačiau galima teigti, kad ši praktika yra gana paplitusi.
Kovo mėnesį buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip rusai sušaudo į nelaisvę patekusį ukrainiečių karį Oleksandrą Macijevskį, kurio paskutiniai žodžiai buvo: “Šlovė Ukrainai!”.
2022 m. liepą buvo nutekintos dvi vaizdo įrašo dalys, kuriose matyti, kaip kankinamas ir nužudomas kalinys, kuriam peiliu buvo nupjauti lytiniai organai. OSINT tyrėjai “Bellingcat” nustatė, kad nusikaltimą Luhansko srities sveikatos centro teritorijoje įvykdė iš Tuvos Respublikos kilęs Očuras-Suge Mongušas ir kiti rosgvardijos kadyrovcų bataliono “Achmat” nariai.
Šie šiurpūs vaizdo įrašai skelbiami ne tik siekiant pakirsti Ukrainos kariuomenės moralę ir demoralizuoti civilius gyventojus.
Rusai provokuoja ukrainiečių karius panašiems žiaurumams kaip keršto veiksmams.
Taip pat yra pagrindo manyti, kad tokio turinio kūrimas yra Rusijos ginkluotųjų pajėgų, rosgvardijos ir nereguliariųjų dalinių karių “susaistymo krauju” priemonė. Prie nusikaltimų prisidėję asmenys turėtų suprasti, kad jie neturi “kelio atgal”, o dezertyravimas, pasidavimas ar kiti bandymai išvengti karo veiksmų jiems baigsis blogai.
Telegramo kanalas DSHRG Rusich pridėjo komentarą prie egzekucijos vaizdo įrašo: “nustebsite, kiek dar atsiras tokių vaizdo įrašų”.
Tai dar vienas įrodymas, kad kalinių kankinimas ir egzekucijos yra sisteminga rusų praktika.
Ši platforma yra oficialus diversinės šturmo žvalgybos grupės “Rusič” komunikacijos kanalas. Šio padalinio įkūrėjas ir vadas Aleksejus Milčakovas neslepia savo neonacistinių pažiūrų ir asmeniškai dalyvauja kuriant šiurpų turinį. 2011 m. A. Milčakovas socialinėje žiniasklaidoje paskelbė nuotrauką, kurioje užfiksuotas nužudytas šuniukas, kuriam nupjauta galva. Rusijos policija dėl šio fakto net buvo iškėlusi baudžiamąją bylą.
Tačiau nei problemos su teisėsauga, nei akivaizdi nacizmo propaganda nesutrukdė Milčakovui tarnauti Pskove dislokuotame elitiniame dalinyje – 76-ojoje gvardijos oro atakos divizijoje. 2014 m. jis buvo dislokuotas Donbase kaip “savanoris”. Tarp dalykų, kuriuos Milčakovas tada nufilmavo, buvo sužeistų ukrainiečių karių, kuriems 2014 m. rugsėjo 5 d. Luhansko srityje buvo surengta pasala, žudymas ir jų kūnų žalojimas.
2014 m. dalyvavęs kare Ukrainos rytuose, J. Milčakovas tapo garsiu Rusijos žiniasklaidos veikėju, dažnu svečiu televizijos laidose ir vadinamosios “Donbaso savanorių sąjungos” aktyvistu. Jis ne kartą susitiko ir fotografavosi su Rusijos politikais, pavyzdžiui, su tuometiniu V. Putino padėjėju Vladislavu Surkovu.
Išvados
● Rusijos kariškių veiksmai niekuo nesiskiria nuo ISIS teroristų veiksmų. Jų kariuomenės gretose yra tikrų sadistų. Vadai žino apie karo nusikaltimus, jie netgi jiems vadovauja.
● Rusijos kariuomenės vykdomi belaisvių ir įkaitų kankinimai ir žudymai yra logiška Kremliaus ir aukštesniųjų vadų veiksmų tąsa. Būtent jie pasirinko teroristines karo priemones, apimančias raketų smūgius į gyvenamuosius kvartalus ir kritinę infrastruktūrą.
● Yra visos priežastys pripažinti Rusiją terorizmą remiančia valstybe.
● Rusijos vadovybės ir jos kariuomenės vykdomi teroristiniai veiksmai nesuderinami su Rusijos buvimu JT Saugumo Taryboje nuolatine nare.
● Bet kokie bandymai “įšaldyti” konfliktą ar pasirašyti paliaubas negali sustabdyti karo. Jie tik padidins Kremliaus apetitą ir suteiks Rusijai laiko geriau pasirengti naujai agresijos bangai.
● Tik Rusijos pralaimėjimas gali sustabdyti jos terorą ir žiaurius nusikaltimus. Šiuo tikslu Ukrainai reikia daugiau karinės pagalbos.