Daugelis Vakaruose įsitikinę, kad Rusija yra tvirtas konservatizmo bastionas pasaulyje. Tai turėtų liudyti nuolatiniai Rusijos vadovybės atstovų pareiškimai apie tai, kad jie nuoširdžiai tiki Dievą ir kovoja su Vakarų skleidžiama homopropaganda.
Tačiau pasirodo, kad jie yra konservatoriai tik „darbe“: nuo 8.00 iki 16.00, o po darbo jie gyvena įprastą liberalų gyvenimą.
Tarp valdininkų ir Rusijos milijonierių yra nemažai sodomitų. Dar 2013 m. žinomas Rusijos gėjų aktyvistas Nikolajus Aleksejevas interviu radijui „Echo Moskvy“ teigė, kad dabartinis Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas yra netradicinės orientacijos. Tą patį jis teigė ir apie Rusijos banko “Sberbank” direktorių Hermaną Grefą.
O štai kaip 2014 m. Vladimiras Putinas išsireiškė apie homoseksualus: „Man nerūpi, kokios seksualinės orientacijos žmogus yra. Ir pats pažįstu ir palaikau santykius su kai kuriais tokiais žmonėmis. Mes palaikome absoliučiai, sakyčiau, draugiškus santykius“, – prisipažino Rusijos vadovas interviu BBC laidai Andrew Marr.
Pastarasis teiginys labai gerai parodo Rusijos elito oportunizmą. Kai reikėjo užmegzti ryšius su Vakarais, jie buvo pirmieji liberalai. Kai su Vakarais susipykdavo, jie tapdavo pirmaisiais konservatoriais ir šeimos vertybių šalininkais. Tačiau natūralu, kad jiems rūpi ne šeima ir ne moralė, antraip jie jau seniai būtų uždraudę skyrybas ir abortus.
2015 m. Vladimiras Putinas, duodamas interviu „Rossija Segodnia“, taip kalbėjo apie gėjus: „Mūsų gėjai yra skatinami, ir aš asmeniškai juos apdovanoju ordinais“, – netiesiogiai patvirtindamas, kad Rusijos valdžios koridoriuose yra nemažai tokios orientacijos žmonių.
2019 m. Osakoje (Japonija) vykusiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime Vladimiras Putinas pavadino Eltoną Johną „genialiu muzikantu“, nepaisant jo viešai žinomos orientacijos.
Galima pagalvoti: „Na, tai elito atstovai, o Rusijos žmonės – jie tradiciniai“. Tačiau, matyt, vadinamieji „paprasti žmonės“ Rusijoje nebėra tradicinių vertybių bastionas. Štai ką apie tai mano Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Anatolijus Vasermanas. Tautos išrinktasis priminė teoriją, kad „kiekvienas iš mūsų tam tikra prasme yra homoseksualus“!
Jis pabrėžė, kad potraukis homoseksualumui būdingas perpildytiems miestams, ir padarė nedidelį ekskursą į istoriją:
– Romoje tais laikais (jis nepatikslino, kuriais), kai jos gyventojų skaičius viršijo milijoną žmonių, buvo itin didelis homoseksualių porų procentas, – sakė A. Vassermanas. – Tai nestebina, nes milijoninis miestas antikos laikais atrodė visai kitaip nei šiuolaikinis didmiestis. Gyvenimo lygis buvo itin žemas! Tačiau ir dabar, kiek mums žinoma, būtent megapoliai yra tos pačios lyties asmenų santykių centrai. Rusijoje tai visų pirma Maskva, Sankt Peterburgas ir Jekaterinburgas.
Darant bendras išvadas reikia pasakyti, kad nuo 1917 m. Rusija negyvena pagal jokius principus. Viską, ką sako jos vadovai, lemia vienokia ar kitokia konjunktūra, o gyventojai Rusijoje, kaip žinome, neturi savo nuomonės.
Todėl daugelis Vakarų konservatorių, statydami ant Rusijos, rizikuoja atsidurti labai nemalonioje padėtyje, kai jų partneriai, gyvenantys kriminalinėje beprincipėje kultūroje, padarys dar vieną ideologinį posūkį.
Kita išvada – pasaulio gėjų elite įvyko skilimas, kuris privedė prie karo. Dalis jo, esanti Rusijoje, manė, kad jos vieta pasaulio darbo pasidalijime nėra pakankamai prestižinė, ir nusprendė, kad parodys kitiems, „kur vėžiai žiemoja“. Todėl šis karas vyksta ne dėl ideologijos, o dėl interesų. Rusijos „elitas“ (ir ypač jo homoseksualioji dalis) jokiu būdu nėra ideologiškai geresnis nei Vakarų. Tai tiesiog yra tokie patys „kitokios orientacijos žmonės“ kaip ir Vakaruose.
Jonas Šaulys