Divizija iki 2030-ųjų: Nausėda atskleidė, nuo ko priklausys ambicingo plano sėkmė

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuvos nacionalinę diviziją būtina suformuoti iki 2030 metų. Jo vertinimu, tai ambicingas, tačiau įgyvendinamas uždavinys, kuriam šiuo metu sutelktos visos pastangos.

Antradienį Prezidentūros paskelbtame vaizdo komentare šalies vadovas pabrėžė, kad vien karių skaičiaus nepakanka. Divizija taip pat turi būti aprūpinta šaudmenimis, rezervais, reikalinga karine technika ir infrastruktūra.

Pasak G. Nausėdos, dabar svarbiausia praktiškai stiprinti kariuomenės pajėgumus. Didžioji dalis užduočių šiuo klausimu tenka Krašto apsaugos ministerijai ir kariuomenei, o prezidentas tikisi bendro tvirto judėjimo į priekį.

Daugiau informacijos apie Lietuvos gynybinius pajėgumus ir jų stiprinimą G. Nausėda tikisi gauti trečiadienį vyksiančiame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje.

Helsinkyje viešintis prezidentas antradienį su Suomijos ministru pirmininku aptarė Lietuvos planus iš Suomijos bendrovės „Patria“ pirkti šarvuotuosius transporterius bei tolesnį šalių bendradarbiavimą gynybos pramonėje.

Šalies vadovas pažymėjo, kad Lietuva yra numačiusi įsigyti 936 skirtingų modifikacijų „Patria“ modelius. Šie pirkiniai turėtų prisidėti prie sklandaus nacionalinės divizijos kūrimo.

Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas ketvirtadienį žurnalistams sakė abejojantis, ar iki 2030 metų pavyks pasiekti visišką Lietuvos divizijos operacinį pajėgumą. Jo teigimu, klausimų kelia ginkluotės įsigijimo tempai ir pristatymo terminai.

ELTA primena, kad Valstybės kontrolės audito duomenimis, neįvykusių ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų dalis nuo 24 proc. 2023 metais padidėjo iki 59 proc. pernai.

Auditoriai nurodė, kad tam įtakos turėjo pasikeitę poreikiai, neparengti operaciniai reikalavimai, laiku nepateikti tiekėjų pasiūlymai arba perkančiosioms organizacijoms nepriimtinos kainos.

Valstybės kontrolė taip pat konstatavo, kad dalies įsigijimų sprendimų priėmimas užsitęsia. Derinimas su patariamosiomis institucijomis 42 proc. vertintų pirkimų truko nuo 30 iki 374 dienų, nors rekomenduojama bendra tarptautinio pirkimo trukmė neturėtų viršyti 180–240 kalendorinių dienų.

Krašto apsaugos ministerija yra pranešusi, kad rudenį Vyriausybei pateiks projektus, skirtus gynybos įsigijimų procedūroms efektyvinti.

Gegužę, po VGT posėdžio, G. Nausėda paskelbė apie Lietuvos ketinimą kariuomenei įsigyti 936 ratinius šarvuočius „Patria 6×6“. Birželio pabaigoje Suomijos gynybos pramonės bendrovė pradėjo derybas dėl technologijų perdavimo ir vietinės gamybos Lietuvoje bei pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą su Lietuvoje veikiančia gynybos pramonės įmone „KOVO Armor“.