Pavojinga tendencija Lietuvoje: vieno įtraukimo gali pakakti mirtinam apsinuodijimui

Naujausias Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento tyrimas rodo, kad narkotikų bent sykį gyvenime yra vartojęs jau kas ketvirtas Lietuvos gyventojas. 2021 metais tokių buvo 14 procentų. Dažniausiai žmonės išbando kanapes – jų yra vartojęs kas penktas apklaustasis.

Bendrą narkotikų vartojimo rodiklį labiau didina vyrai, nes moterys šias medžiagas vartoja maždaug trečdaliu rečiau. Pirmoji pažintis su narkotikais dažniausiai įvyksta 16–25 metų amžiaus laikotarpiu.

Rugsėjį studentams prasideda intensyvus paskaitų metas, tačiau pertraukų metu dalis jų renkasi ir rūkyti. Vadybą anglų kalba studijuojantis ukrainietis Zakharas pasakojo rūkyti pradėjęs dėl noro lengviau pritapti prie aplinkinių ir susibendrauti. Vėliau, anot jo, šis įprotis ėmė tiesiog patikti.

Apklaustieji taip pat atkreipė dėmesį, kad jų aplinkoje rūko labai daug žmonių, o alkoholis vartojamas įvairiomis progomis – nuo alaus ir vyno iki šampano. Kai kurie, jų vertinimu, jau balansuoja ties nesaikingo gėrimo riba.

Kanapės išlieka dažniausiu pasirinkimu

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Rita Sketerskienė pabrėžė, kad Lietuva nėra atskirta nuo pasaulyje ir Europos rinkose vykstančių procesų, todėl šalyje matomos panašios tendencijos.

Gyventojai pasakojo mieste juntantys kanapių kvapą. Vieni į tai reaguoja tolerantiškiau, kiti mano, kad esami įstatymai ir ribojimai nėra pakankamai griežti.

Per penkerius metus beveik du kartus padidėjo ir elektroninių cigarečių vartojimas. Per paskutines 30 dienų jas vartojo beveik 15 procentų šalies gyventojų.

Beveik 43 procentai apklaustųjų nurodė, kad psichoaktyviąsias medžiagas pirmą kartą paskatino išbandyti smalsumas. Dar 28 procentai tai darė norėdami apsvaigti arba atsipalaiduoti, o apie 15 procentų siekė pritapti prie kitų.

Viena studentė teigė, kad pradžioje smalsumą dažnai sukelia aplinka: kai tai daro kiti, kyla noras suprasti, kokį jausmą ar pojūtį sukelia medžiaga.

Kontrolės departamento patarėja Rasa Povilanskienė perspėjo, kad į elektroninių cigarečių skysčius dažnai patenka sintetiniai kanabinoidai, imituojantys kanapių poveikį. Taip pat pastebima kristalų, vadinamų „kriste“ ar katinonais, naudojimo tendencija – šios medžiagos ištirpinamos elektroninių cigarečių skysčiuose. Pasak jos, kai kuriais atvejais mirtis gali ištikti net po vieno įtraukimo.

Daugėja nesaikingo alkoholio vartojimo

Nors apskritai lietuviai alkoholį vartoja rečiau, daugėja tų, kurie geria nesaikingai. Bent kartą per savaitę šešis ar daugiau alkoholinių gėrimų vienu metu išgeria 11 procentų gyventojų.

Vyriausioji specialistė Aura Rutkauskė aiškino, kad per dideliu kiekiu laikomos šešios 200 ml alaus stiklinės arba šešios 100 ml vyno stiklinės. Tai prilygsta viso vyno butelio išgėrimui per vieną vakarą.

Toksikologams tenka gelbėti vis daugiau apsinuodijusiųjų

Pas toksikologus kone kasdien patenka 20–40 metų pacientai, apsinuodiję įvairiomis medžiagomis. Jie skundžiasi pykinimu, vėmimu ir haliucinacijomis.

Klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičienė nurodė, kad pacientams gali stipriai plakti širdis, atsirasti įvairūs tirpimai, o pavojingiausiais atvejais gresia ir širdies sustojimas.

Specialistų duomenimis, rinkoje kasmet atsiranda maždaug 50 naujų psichoaktyviųjų medžiagų. Viename produkte gali būti sumaišytos net kelios skirtingos medžiagos – gydytojai nustato ir tris, keturias ar penkias jų rūšis.

G. Mikulevičienė pažymėjo, kad šioms medžiagoms nėra priešnuodžio. Medikai negali sustabdyti jų poveikio, todėl gali tik padėti pacientui išlaukti, kol jis praeis.

Kontrolę sudėtinga vykdyti ir dėl nevienodo šių medžiagų reguliavimo Europoje. Be to, prekyba vis dažniau vyksta internete bei programėlėse: be fizinio kontakto pirkėjas parašo, ko nori, gauna koordinates ir vadinamojo „dead drop’o“ vietą.