Šiaulius sukrėtęs 18-mečio nusikaltimas: po mėnesio nuo gimtadienio jam skirta iki gyvos galvos

2003 metais nutikusi ši kraupi istorija iki šiol kelia šiurpą. Tuomet 18-metis Dovydas, kaip teigė pats, dvi savo bendraamžes pažįstamas nužudė supykęs dėl esą jų pasakytų užgaulių žodžių.

Jis tapo jauniausiu asmeniu Lietuvoje, kuriam skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Nusikaltimas įvykdytas praėjus vos mėnesiui po Dovydo 18-ojo gimtadienio. Jei tai būtų padaręs būdamas nepilnametis, už tokį nusikaltimą jam būtų grėsę ne daugiau nei 10 metų nelaisvės.

Laikraštis „Akistata“ šią bylą apibendrino kaip istoriją apie vos pilnamečiu tapusį vaikiną, kuris įsiūčio apimtas nužudė dvi pažįstamas merginas. Dovydui mėgino padėti jo motina – diplomuota teisininkė ir buvusi policijos darbuotoja. Byloje figūravo ir neįprastas meilės romanas, kameroje atsiradęs policijos pasiklausymui naudotas mobilusis telefonas bei kitos sunkiai paaiškinamos aplinkybės.

Rasa į Šiaulius buvo grįžusi viena

18-metė Rasa į Šiaulius laikinai parvyko iš emigracijos, o jos tėvai tuo metu liko užsienyje. Ji jau dirbo ir buvo savarankiška, todėl tėvai leido dukrai vienai atskristi atostogų į Lietuvą.

Beveik mėnesį Rasa viena gyveno tėvų bute Šiauliuose ir kasdien telefonu pranešdavo mamai, kad jai viskas gerai. Tačiau 2003 metų birželio 25 dieną skambučiai staiga nutrūko.

Motinai nepavykus prisiskambinti – telefonas buvo išjungtas arba ne ryšio zonoje – ji paprašė savo tėvo nuvykti į butą. Birželio 29-ąją vyras atsirakino duris ir viduje aptiko du žiauriai nužudytų merginų kūnus.

Merginos buvo daužytos metaliniu strypu, badytos peiliu, joms perpjautos rankų venos. Sudarkytas Aušros kūnas gulėjo virtuvėje, o miegamajame po paklode buvo rasta jos draugės ir kaimynės, bendraamžės Ievos, palaikai.

Specialistai nustatė, kad nusikaltimas įvykdytas keliomis dienomis anksčiau. Kaimynai tikino negirdėję nieko įtartino, tačiau iš buto buvo dingę televizorius, muzikinis centras ir kiti daiktai.

Kadangi durys nebuvo išlaužtos, pareigūnai svarstė, kad žudikas ar žudikai galėjo būti Rasos pažįstami, kuriuos ji pati įsileido. Buvo sudarytas merginų pažįstamų sąrašas, vyko apklausos, o liepos 1 dieną sulaikytas Dovydas.

Rasti daiktai ir telefonai sužlugdė jo versiją

Pareigūnai žinojo, kad Dovydas gerai pažinojo abi nužudytąsias. Su Rasa jis lankė tą patį vaikų darželį, o vėliau kurį laiką mokėsi vienoje klasėje.

Grįžusiai iš Anglijos Rasai vienai tuščiame bute buvo nuobodu, todėl ji dažnai pasikviesdavo tame pačiame name gyvenusią Ievą. Ši pas Rasą praleisdavo daug laiko ir neretai ten nakvodavo.

Dovydas neneigė kartais užsukdavęs į Rasos tėvams priklausiusį butą ir ten bendravęs su Rasa bei Ieva. Tačiau per kratas jo kambaryje ir pas jo merginą pareigūnai aptiko iš buto dingusių daiktų.

Reikšmingu įkalčiu tapo Dovydo draugės parodymai. Ji nurodė, kad birželio 25-osios popietę vaikinas jai rodė tris nenaujus mobiliuosius telefonus ir siūlė vieną jų išsirinkti dovanų. Tokius telefonus turėjo Rasa ir Ieva.

Prašomas detaliai paaiškinti, kur buvo paskutinę birželio savaitę, Dovydas ėmė painiotis. Galiausiai jis prisipažino nužudęs abi merginas.

Teigė supykęs dėl merginų žodžių

Dovydas pasakojo, kad birželio 25-osios vėlyvą rytą atėjo pas Rasą pasikalbėti. Bute jis rado ir Ievą, kuri tuomet kėlėsi iš lovos. Virtuvėje tarp vaikino ir merginų kilo konfliktas.

Pasak Dovydo, merginos pasišaipė iš jo bei jo draugės. Jis joms ėmė grasinti, o merginos atsakė, kad jų pažįstami vaikinai jam esą išmals veidą.

Po šių žodžių Dovydas, kaip nurodyta byloje, smogė Rasai kumščiu į veidą, pačiupo po ranka pasitaikiusį metalinį daiktą ir sudavė jai į viršugalvį.

Rasai nugriuvus, Ieva bandė pabėgti, tačiau Dovydas ją pasivijo miegamajame ir metaliniu daiktu daužė per galvą. Ekspertai vėliau nustatė 12 smūgių žymių.

Vėliau jis nusprendė merginas nužudyti, kad išvengtų atsakomybės. Virtuvėje paėmęs peilį, jis grįžo į miegamąjį ir Ievai perpjovė abiejų rankų venas. Tuomet jis sugrįžo į virtuvę ir nužudė Rasą.

Po žmogžudysčių grįžo vogti

Po nusikaltimo Dovydas iškart nepabėgo. Jis užklojo kūnus audeklais ir ėmė rinkti bute esančius daiktus. Iš Aušros mobiliojo telefono jis paskambino savo draugei bei pakvietė ją į pasimatymą.

Išeidamas vaikinas užrakino buto duris ir pasiėmė raktą. Susitikęs su drauge, jis jai parodė pavogtus telefonus ir pasiūlė vieną pasiimti dovanų. Vieną telefoną pasiliko sau, o trečią už 230 litų pardavė pažįstamam vaikinui.

Sutemus Dovydas dar du kartus grįžo į butą. Jis išsinešė televizorių, vėliau paėmė muzikinį centrą, drabužių, kosmetikos ir kitų vertingesnių daiktų. Kosmetiką jis taip pat padovanojo savo draugei.

Apklausiamas su advokatu Dovydas pakartojo savo parodymus. Nuvežtas į butą jis parodė, kur ir kaip nužudė Rasą bei Ievą. Merginų panagėse ekspertai aptiko mikrodalelių nuo Dovydo drabužių.

Po susitikimo su motina prisipažinimo atsisakė

Netrukus Dovydui leista susitikti su motina, kuri tuo metu dirbo Šiaulių teritorinės muitinės Teisės ir teisėtvarkos skyriaus viršininke. Nuo 2005 metų lapkričio 14 dienos ji Lietuvos Respublikos muitinėje nebedirbo.

Po pasimatymo Dovydas atsisakė ankstesnio prisipažinimo ir ėmė teigti, kad policijos pareigūnai jį kankino, todėl jis esą save apkalbėjo.

Vėliau jo kameroje slapta atsirado mobilusis telefonas. Tai buvo policijos operacijos dalis, skirta fiksuoti jo pokalbius su motina. Nežinodamas, kad skambučiai įrašomi, Dovydas jai skambindavo, o motina patarinėjo, ką sakyti tardytojams ir ką nutylėti.

Teisme motina prašė išteisinti sūnų

Prasidėjus teismui Dovydo motina reikalavo sūnų dėl žmogžudysčių išteisinti ir teigė, kad merginas nužudė mafija.

Byloje buvo svarstoma ir tai, kad pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą, įrodžius Dovydo nebrandumą nusikaltimo metu, jam galėtų būti taikoma nepilnamečiams numatyta bausmė – daugiausia 10 metų laisvės atėmimo.

Tačiau teisėjų kolegijos pirmininkui paskelbus, kad Dovydas pripažįstamas kaltu ir nuteisiamas kalėti iki gyvos galvos, jo motina garsiai aiktelėjo ir pravirko.