Traukinyje Šarūną sužavėjo vienas namas: sprendimą jį įsigyti priėmė pakeliui į medaus mėnesį

Švenčionėliuose, visai šalia geležinkelio stoties, įsikūrę trumpalaikei nuomai skirti „Traukinių namai“. XIX amžiaus vidurio atmosfera alsuojančio pastato istorija prasidėjo nuo atsitiktinio vaizdo pro traukinio langą, kurį maždaug 2016 metais pamatė vilnietis Šarūnas Savickas.

Šarūnas su žmona Marija Savickiene šiandien yra šios vietos kūrėjai, nors iš pradžių Švenčionėlių kraštas jam buvo visai nepažįstamas ir neaktualus. Vykdamas traukiniu iš Visagine gyvenusio draugo į Vilnių, jis pro langą išvydo pastatą, kuris iškart patraukė dėmesį. Šarūnas nusprendė po mėnesio čia sugrįžti ir išsiaiškinti, kas tai per vieta.

Atvykęs, išlipęs iš traukinio ir apžiūrėjęs namą, jis pajuto neįprastą artumą – anot jo, ten būti atrodė natūralu ir organiška, tarsi namuose.

Pirkinio klausimą išsprendė važiuodami į medaus mėnesį

Tąkart Šarūnas pastatą apžiūrėjo tik iš išorės ir ėmė ieškoti kaimynų, norėdamas sužinoti, kam priklauso name esantis butas. Tačiau kaimynų situacijos pasirodė sudėtingos, todėl tuomet ketinimas ką nors įsigyti taip ir nevirto pirkiniu.

Vis dėlto maždaug po pusmečio jis su žmona išsiruošė į medaus mėnesį. Kelionės metu pora aptarinėjo, kur ateityje norėtų gyventi – Vilniuje ar kitame Lietuvos krašte. Abu sutiko, kad nori išsikelti iš sostinės.

Važiuodami automobiliu į medaus mėnesį, jie internete ėmė naršyti nekilnojamojo turto skelbimus ir netikėtai rado būstą tame pačiame Švenčionėlių name, kurį Šarūnas buvo apžiūrėjęs anksčiau.

Skelbime buvo įkeltas menininko Martino Jankaus sukurtas vaizdo įrašas. Būstą buvo įsigijęs jo brolis. Šarūnas tai suprato kaip ženklą ir, važiuodamas į Kauno oro uostą, susisiekė su pardavėju bei pranešė apie norą pirkti.

Susitarti pavyko greitai. Šarūnui pasakius, kad jo žmona yra architektė, o jis pats – dizaineris, turintis meninių polėkių, tai pardavėjui pasirodė svarbu. Jau kitą dieną Šarūnas paprašė draugo perduoti avansą, kad po medaus mėnesio galėtų užbaigti pirkimo procesą.

Pradžia – studijos ir bendruomenės renginiai

Pastate buvo 13 butų. Pirmajame aukšte pora turėjo du kaimynus, antrajame – tris, tad visame name gyveno šeši žmonės. Kiti butai stovėjo tušti ir negyvenami, o dalyje jų nebuvo net elektros.

Atnaujinimo darbai pareikalavo nemažai pastangų: reikėjo vaikščioti su prožektoriais, o stogas jau buvo pradėjęs leisti vandenį. Tačiau tuo metu Savickai dar neplanavo kurti trumpalaikei nuomai skirtų būstų.

Jų pradinis sumanymas buvo pirmame aukšte įrengti Šarūno dizaino studiją, o antrame – Marijos architektūros studiją. Sutvarkęs pirmąsias patalpas, Šarūnas jose dirbo prie dizaino projektų ir kartu su besikuriančia bendruomene rengė įvairius susibūrimus.

Studijoje vyko kino vakarai, muzikos ir šokių renginiai, jogos užsiėmimai, kvėpavimo bei gongų praktikos, vakarėliai, mokymai. Atskiros programos ir mokymai buvo rengiami ir moksleiviams. Vėliau virš Šarūno studijos savo architektūros studiją įkūrė ir jo žmona.

Taip atsirado „Traukinių namai“

Per kelerius metus Šarūno suburta bendruomenė išaugo tiek, kad nedidelėje, nors ir jaukioje studijoje žmonėms nebepakako vietos. Dėl to jis savo studiją perkėlė į kitas patalpas, o atsilaisvinusius būstus pora nutarė pritaikyti trumpalaikei nuomai.

Butų interjerais rūpinosi architektė Marija Savickienė, o jos sumanymus įgyvendinti padėjo vietinis meistras Valerij Petrukanec. Šarūno teigimu, jis daug prisidėjo prie to, kad idėja taptų realybe.

„Traukinių namai“ sulaukė svečių dėmesio. Vasarą beveik visos dienos būna užimtos, o kitais metų laikais daugiausia rezervuojami savaitgaliai ir šventinės dienos. Pasak Šarūno, dalis žmonių šią vietą jau pažįsta ir grįžta net ne sezono metu, o didesnį užimtumą gali lemti ir nedidelė apgyvendinimo pasiūla šiame regione.