Grenlandijos likime – naujas posūkis: D. Trumpas skelbia susitarimą, stabdysiantį Rusiją ir Kiniją

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė pasiekęs susitarimą su Danija, pagal kurį Vašingtonui būtų užtikrinta nuolatinė Grenlandijos saugumo kontrolė. Juo taip pat siekiama neleisti Rusijai ir Kinijai kurti bazių šioje Arkties teritorijoje.

Į Baltuosius rūmus 2025 m. sausį sugrįžęs D. Trumpas ne sykį teigė, kad Jungtinėms Valstijoms strategiškai būtina kontroliuoti Grenlandiją. Tokia pozicija neramino NATO narę Daniją ir sulaukė griežtos Aljanso reakcijos.

Danija bei autonominė jos teritorija Grenlandija susitarimą įvertino palankiai. Jį planuojama pasirašyti kitą savaitę Niujorke, JT Generalinės Asamblėjos renginių paraštėse.

Vis dėlto konkrečios dokumento nuostatos dar neskelbiamos. Danija pabrėžia, kad jos suverenitetas dėl šio susitarimo nebus pažeistas.

Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen nurodė, kad susitarimu kartu patvirtinamas Danijos Karalystės suverenitetas ir teritorinis vientisumas bei Grenlandijos gyventojų teisė apsispręsti.

Ji taip pat pareiškė, kad be aiškaus rašytinio sutikimo nė vienas JAV priešininkas negalės steigti bazės Grenlandijoje, dislokuoti ten pajėgų ar investuoti į jautrius sektorius.

80-metis D. Trumpas susitarimą pavadino neterminuotu ir teigė, kad jis niekada nesibaigs. Prezidento teigimu, Vašingtonas iš karto ims reikšmingai stiprinti savo karinį buvimą Grenlandijoje.

Jis anksčiau ne kartą įspėjo, kad Rusija ir Kinija bando įsitvirtinti Grenlandijoje, nes šylant Arkties regionui jis tampa vis svarbesne strateginės konkurencijos erdve. JAV Valstybės departamentas pareiškė, kad Maskvai ir Pekinui nebus leista to padaryti.

Valstybės departamento pareigūnas aiškino, kad susitarimas neleistų Kinijai ir Rusijai turėti bazių Grenlandijoje ar siųsti ten karių, taip pat numatytų mechanizmus, neleidžiančius investuoti į jautrias sritis.

Šių metų sausį Davoso ekonomikos forume D. Trumpas esą su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte susitarė dėl Grenlandijos ateities, tačiau to susitarimo turinys taip ir nebuvo atskleistas.

M. Frederiksen pirmadienį optimistiškai vertino galimybę, kad nuo sausio vykstančios diskusijos su Jungtinėmis Valstijomis ir Grenlandija padės išspręsti nesutarimus. Penktadienį ji sakė besidžiaugianti galimybe sudaryti Grenlandijai, Danijos Karalystei ir JAV naudingą susitarimą, kuris būtų palankus ir NATO bei Europai.

Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas-Frederikas Nielsenas teigė, kad susitarimas su JAV sustiprina teritorijos saugumą.

D. Trumpas nepateikė detalaus paaiškinimo, kaip susitarimas būtų įgyvendinamas. Taip pat neaišku, ar jis susijęs su anksčiau minėtu susitarimu su M. Rutte, ar nuo jo iš esmės skiriasi.

Kelių žiniasklaidos priemonių duomenimis, Jungtinės Valstijos, be jau veikiančios Pitufiko bazės Grenlandijos šiaurėje, siekia įkurti dar tris karines bazes pietinėje teritorijos dalyje.

1951 m. pasirašytas ir 2004 m. atnaujintas gynybos susitarimas jau leidžia Vašingtonui didinti Grenlandijoje dislokuojamų karių skaičių bei plėsti karinius objektus, jei apie tai iš anksto informuojamos Danija ir Grenlandija.

Įtampai pasiekus aukščiausią tašką, D. Trumpas neatmetė jėgos panaudojimo galimybės siekiant užimti 57 tūkst. gyventojų turinčią teritoriją. Tai sukėlė susirūpinimą ES ir NATO.

Nuo tada padėtis kiek nurimo, o NATO, regis, siekdama nuraminti D. Trumpą, pradėjo naują misiją Arkties saugumui stiprinti.