Islandija lietuviams metė rimtą iššūkį: pradurtos padangos, ledinis vanduo ir kelias po vandenynu

Kelionių projekto „1000 pasaulio stebuklų“ autoriai Audrius ir Alma Sutkai tęsia kelionę Islandijoje. Per kelias savaites jie jau nuvažiavo daugiau nei 5 tūkst. kilometrų, aplankė Reikjaviką, leidosi į ugnikalnio kraterį, maudėsi tarp ledkalnių lyčių ir visureigiu „Defender“ kirto kelią, kurį dalį paros dengia vandenyno vanduo.

Keliaujant netrūko ir nesklandumų. Per pirmąsias savaites porai prireikė dviejų naujų padangų: viena buvo pakeista po anksčiau patirto prakirtimo, o kita žvyrkelyje buvo taip stipriai pradurta, kad joje atsivėrė dvi skylės. Pasak keliautojų, Islandijos keliai yra negailestingi net specialiai sudėtingoms sąlygoms pritaikytoms sustiprintoms padangoms.

A. Sutkus pasakojo, kad dvi dienas važiuojant be atsarginio rato tenka nuolat nerimauti, nes neaišku, kur automobilis galėtų sustoti. Jis pabrėžė, kad norint pasiekti įdomesnes vietas dažnai būtina važiuoti F tipo keliais ir žvyrkeliais.

Kai kurie šalies žvyrkeliai keliautojui priminė Mongoliją. Važiuojant vadinamąja tarka reikia nuolat ieškoti tinkamiausio greičio, kad automobilis nebūtų pernelyg kratomas. Be to, tokiu pat ženklinimu pažymėtas kelias gali netikėtai iš asfaltuoto maršruto virsti keliasdešimties kilometrų žvyrkelio atkarpa.

120 metrų po žeme ir maudynės lediniame vandenyje

Šiame Islandijos kelionės etape Sutkai išbandė kelias įspūdingas patirtis. Viena jų – nusileidimas maždaug 120 metrų į ugnikalnio kraterį. Lankytojai metaline kabina leidžiami į jo vidų, kur gali išvysti mineralų bei uolienų spalvomis nusėtas sienas.

Didelį įspūdį porai paliko ir lagūna, kur ledyno atskeltos ledo lytys upe plaukia vandenyno kryptimi. Dalis jų vėliau išmetama į vadinamąjį Deimantų paplūdimį.

A. Sutkus ryžosi išsimaudyti tarp ledo lyčių. Jo teigimu, tai buvo vienos šalčiausių ir įspūdingiausių maudynių gyvenime: vandens temperatūra, jo manymu, siekė vos du ar tris laipsnius šilumos, o po kelių minučių kojos tapo dėmėtos ir ėmė stipriai gelti.

Reikjavikas priminė Panevėžį su uostu

Nors Islandija labiausiai siejama su gamta, keliautojai užsuko ir į šalies sostinę Reikjaviką. A. Sutkui miestas pasirodė jaukus ir nepanašus į didžiuosius Vakarų Europos miestus.

Jo vertinimu, Reikjavikas primena nedidelį, maždaug šimtatūkstantinį Europos miestą. Panevėžietis juokavo, kad Panevėžys, turėdamas uostą, galėtų būti panašus į Islandijos sostinę.

Pora Reikjavike apsilankė per miesto gimtadienio šventę, kai vyko maratonas ir fejerverkų šou. Mieste juos sudomino interaktyvios pramogos, lavos šou bei galimybė virtualiai „praskristi“ virš Islandijos, tačiau taip pat nustebino lietuvių gausa.

Per kelias dienas Sutkus ne kartą buvo užkalbintas lietuviškai, o tautiečių sutiko servisuose bei parduotuvėse. Pasak jo, Islandijoje gyvenantys lietuviai jau prisitaikė prie vietos klimato: daug jų vairuoja visureigius, o savaitgaliais leidžiasi į kalnus, kraterius ir atokesnius salos kampelius.

Maršrutas, kuriuo galima pravažiuoti tik atslūgus vandeniui

Vienas įsimintiniausių kelionės momentų Sutkų laukė Vakarų fjorduose – nuo didesnių gyvenviečių nutolusiame regione, į kurį užsuka gerokai mažiau turistų.

Čia keliautojai pasirinko 622 numeriu pažymėtą kelią, vedantį palei vandenyną ir kalnų šlaitus. Įspūdingiausia šio maršruto atkarpa yra pravažiuojama tik kelias valandas per parą, kai vandenynas atslūgsta.

Norint pasiekti šią vietą, pirmiausia tenka įveikti maždaug 20–30 kilometrų žvyrkelio, tuomet sulaukti, kol nusileis vanduo, ir važiuoti šlapiu, akmenuotu bei vaizdingu keliu. A. Sutkus teigė, kad „Defender“ tokiomis sąlygomis yra itin tinkamas automobilis norint pasiekti unikalias pasaulio vietas.

Kelionės dalyvis matė nuotraukų, kuriose nuo šio kelio automobiliai būdavo nuplaunami į vandenį. Anot jo, tokiose vietose transporto priemonės pravažumas lemia ne tik patogumą. Jei atokioje atkarpoje automobilis sugestų, pirmiausia reikėtų galvoti ne apie remontą, o apie saugų pasitraukimą iš pavojingos vietos.

Pirmasis pašalas jau pasiekė stogo palapinę

Kelionei įpusėjus Islandijoje vis labiau juntamas rudens artėjimas. Sutkai jau sulaukė pirmojo pašalo, o vieną naktį stogo palapinėje miegojo temperatūrai nukritus iki nulio.

Prieš išvyką papildomai apšiltinta palapinė, pasak keliautojų, pasiteisino. „Defender“ įmontuotas dyzelinis šildytuvas dabar pasitelkiamas ne tik šilumai, bet ir drėgmei bei kondensatui išdžiovinti.

A. Sutkus teigė, kad palapinės apšiltinimas buvo geriausias sprendimas ruošiantis šiai kelionei. Vieną naktį, kai vėjo greitis siekė apie 10 metrų per sekundę ir gūsiai judino net automobilį, palapinėje vis tiek pavyko komfortiškai išsimiegoti.

Toliau poros maršrute – Islandijos šiaurė, banginių stebėjimas, kanjonai ir dar atokesni kraštovaizdžiai. Pasak Audriaus, tolstant nuo populiariausių turistinių vietų sala tampa vis įdomesnė: mažėja žmonių, daugėja žvyrkelių, laukinės gamtos ir patirčių, dėl kurių verta leistis į tokią kelionę.