Naujas mokestis jau nuo sausio 1-osios: kam Lietuvos keliuose gali tekti mokėti iki 20 ct už kilometrą

Valdantieji, pažadėję papildomos paramos pensininkams ir šeimoms, ieško būdų suderinti tiek šių, tiek kitų metų valstybės biudžetą.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius neskuba pritarti koalicijos partnerių siūlymams mažinti degalų mokesčius. Jis taip pat įspėja, kad kitų metų biudžeto deficitas gali viršyti anksčiau numatytą dydį.

Nuo Naujųjų metų Lietuvos keliuose esančios vaizdo stebėjimo kameros, kurių iš viso bus beveik 700, pradės fiksuoti komercinio transporto nuvažiuotą atstumą. Už nuvažiuotus kilometrus kelių mokestį apskaičiuos „Via Lietuva“.

„Via Lietuva“ vadovas Martynas Gedaminskas nurodė, kad atstuminės rinkliavos sistema ir toliau bus taikoma komerciniams automobiliams, įskaitant sunkiasvores transporto priemones.

Seimo narys, „valstietis“ Valius Ąžuolas teigė, kad mokestis priklausys nuo įvairių parametrų, tarp jų – transporto priemonės svorio ir taršos kategorijos. Anot jo, vienas kilometras galėtų kainuoti maždaug 10–20 ct.

Ar sistema startui bus parengta laiku?

Dalis parlamentarų abejoja, ar „Via Lietuva“ iki sausio spės pasirengti naujai kelių mokesčio apskaičiavimo ir surinkimo tvarkai.

Vis dėlto tiek „Via Lietuva“, tiek Susisiekimo ministerija tikina, kad naujoji kelių mokesčio mokėjimo sistema pradės veikti sausio 1 dieną. Gruodį numatoma pradėti jos bandymus, o vairuotojams bus pasiūlyta specialiai sukurta programėlė, kad jie galėtų prie jos priprasti. Už naudojimąsi sistema gruodį mokėti dar nereikės.

Beveik 700 kamerų neapims visų beveik 3 tūkst. kilometrų mokamų kelių. Todėl Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) planuoja stiprinti kontrolę pareigūnais keliuose. Prie šiuo metu veikiančių 14 inspektorių ekipažų ketinama įdarbinti dar 10.

Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė pažymėjo, kad, turint daugiau nei 600 kamerų, vis tiek liks vadinamųjų pilkųjų zonų, kuriose bus būtina fizinė kontrolė, todėl LTSA tam numato papildomų išteklių.

Šiuo metu vairuotojai už kelių mokesčio vinjetes per metus sumoka apie 70 mln. eurų. Įdiegus naująją e. tolling sistemą, „Via Lietuva“ per metus tikisi surinkti 50 proc. daugiau – apie 110 mln. eurų.

Latvijoje degalai pigs, Lietuva neskuba

Jau rytoj Latvijoje, parlamento sprendimu, mažės degalų akcizai. Dėl to benzinas ir dyzelinas turėtų atpigti po 8 ct už litrą.

Lietuvos Vyriausybė analogiško sprendimo kol kas nepriima, nes kyla sunkumų surenkant šių metų biudžetą. Pelno mokesčio planas gali būti neįvykdytas maždaug 400 mln. eurų, todėl premjeras savaitę atidėjo koalicijos susitikimą, kuriame turėjo būti aptariami mokesčiai.

M. Sinkevičius teigė, kad nagrinėjamos mokestinės priemonės, tačiau galutinę kuro kainą lemia daug veiksnių. Pasak jo, svarstoma kitų metų kainos dedamųjų peržiūra, susijusi su RRF lėšų gavimu, taip pat ekologinės dalies – etanolio ir aliejų – politika bei galimi jos pokyčiai.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas skaičiuoja, kad dyzelino ir benzino akcizus sumažinus, pavyzdžiui, 10 ct, vien dėl PVM valstybės biudžetas per mėnesį prarastų beveik 1 mln. eurų, o per metus – apie 10 mln. eurų.

„Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pabrėžė, kad tai nėra stebuklingos lėšos, ypač įvertinus didesnes valstybės išlaidas gynybai ir šildymo kompensacijoms. Jo teigimu, papildomos įplaukos būtų panaudotos išlaidoms, todėl didesnis dyzelino akcizas nelemtų itin didelio valstybės rezervo sukaupimo.

Premjeras M. Sinkevičius jau perspėja, kad kitų metų valstybės biudžeto deficitas gali būti didinamas ir planuojamas didesnis nei 3 proc. BVP.