Prostatos vėžio diagnostikoje – lūžis: biopsijų skaičius gali kristi beveik perpus

Lietuvoje keičiama dažniausio vyrų onkologinio susirgimo – prostatos vėžio – nustatymo ir gydymo tvarka. Medikai tikisi, kad naujas kelias padės tiksliau atrinkti pacientus, kuriems iš tiesų reikia išsamesnių tyrimų bei gydymo, ir leis išvengti dalies nemalonių procedūrų bei jų pasekmių. Vis dėlto specialistai atkreipia dėmesį, kad nemažai vyrų vis dar neskiria pakankamai dėmesio savo sveikatai.

Lietuvoje kasmet diagnozuojama daugiau nei 2000 prostatos vėžio atvejų – tai sudaro penktadalį visų vyrams nustatomų vėžio atvejų. Nacionalinės vėžio tarybos pirmininkas doc. dr. Valdas Pečeliūnas Seime vykusioje konferencijoje nurodė, kad nuo šios ligos per metus miršta apie 500 žmonių.

Anot jo, sergančiųjų išgyvenamumas yra ryškiai pagerėjęs. Pirmos–trečios stadijos prostatos vėžiu sergančių žmonių išgyvenamumas iš esmės prilygsta nesergančiųjų vėžiu išgyvenamumui. Tačiau ketvirtos stadijos liga, nustatoma vėlai, susijusi su gerokai prastesniais rodikliais. Vis dėlto per du pastaruosius dešimtmečius net ir ketvirtos stadijos pacientų išgyvenamumas padvigubėjo.

Dalį vyrų vis dar sustabdo baimė

Lietuva gana anksti įdiegė nacionalinę ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programą, paremtą prostatos specifinio antigeno, arba PSA, tyrimu. Tačiau gydytojai pastebi, kad dalis vyrų profilaktinių patikrų vengia ir renkasi vadinamąją „stručio taktiką“.

Kauno klinikų Urologijos klinikos Onkourologijos sektoriaus vadovas, gydytojas urologas doc. dr. Stasys Auškalnis teigė, kad vyrai kartais savo sveikata domisi per mažai arba visai nesidomi. Nors ankstyvosios diagnostikos programa vykdoma maždaug 20 metų, vis dar pasitaiko 70-mečių pacientų, kuriems PSA tyrimas per tą laiką galėjo būti atliktas apie penkis kartus, tačiau jie atvyksta jau su užleista ir išplitusia liga.

Tokiais atvejais radikalus ir visavertis gydymas gali būti nebeįmanomas – ligą galima stabdyti, tačiau ne visuomet visiškai išgydyti. Pasak gydytojo, vieni vyrai mano, kad rūpinimasis jų sveikata yra šeimos gydytojo, urologo ar artimųjų pareiga, o kiti bijo, kad padidėjęs PSA rezultatas automatiškai reikš biopsiją, invazinį gydymą, lytinės funkcijos sutrikimus ar šlapimo nelaikymą.

S. Auškalnis pabrėžė, kad toks problemos ignoravimas nėra išeitis. Padidėjęs PSA rodiklis dar nereiškia nei biopsijos, nei operacijos, nei vėžio diagnozės.

Nuo vien PSA tyrimo – prie individualaus vertinimo

Ilgus metus prostatos vėžio rizika daugiausia buvo vertinama pagal PSA tyrimo rezultatą, o po jo pacientai dažnai buvo siunčiami tiesiai biopsijai. Lietuvos urologų draugijos prezidentas, gydytojas urologas dr. Marius Kinčius pažymėjo, kad PSA rodiklis neatskleidžia visos situacijos, nes kiekvieno vyro prostata yra skirtinga.

Jo teigimu, vien PSA tyrimu pagrįstas kelias gali lemti pernelyg dažną prostatos vėžio diagnozavimą ir gydymą vyrams, kurių liga kliniškai nereikšminga. Dėl to pacientai gali susidurti su nemaloniais gydymo šalutiniais reiškiniais, nors gydymas jiems nebūtų suteikęs daugiau naudos nei žalos.

Lietuvoje pradedama personalizuota prostatos vėžio diagnostika. Vertinant riziką bus atsižvelgiama ne vien į PSA, bet ir į prostatos dydį, jo pakitimus, šeiminę anamnezę bei ankstesnių tyrimų duomenis. Jei įvertinus šiuos veiksnius nustatoma didelė prostatos ligos tikimybė, prieš biopsiją bus atliekamas tikslus magnetinio rezonanso tyrimas.

Biopsija bus atliekama tik tuomet, kai magnetinio rezonanso tyrime matomi pakitimai. Be to, mėginiai nebebus imami aklai – jie bus paimami būtent iš magnetinio rezonanso metu nustatyto židinio.

M. Kinčiaus vertinimu, tai galėtų sumažinti prostatos biopsijų skaičių Lietuvoje maždaug 50–80 proc. Šiuo metu kasmet atliekama nuo 7 iki 10 tūkst. tokių biopsijų ir diagnozuojama apie 3 tūkst. prostatos vėžio atvejų. Pasikeitus programai, biopsijų skaičius, maksimaliais skaičiavimais, galėtų sumažėti iki 4–5 tūkst.

S. Auškalnis pažymėjo, kad mažiau invazyvios ir tikslinės biopsijos reikalingos tam, kad būtų išvengta tiek nereikalingos diagnostikos, tiek nepastebėtų vėžio atvejų.

Seimo narys prof. Saulius Čaplinskas pabrėžė, kad ne visiems vyrams būtinas vienodas ištyrimas, kaip ir ne kiekvienas prostatos navikas kelia vienodą grėsmę ar reikalauja tokio pat gydymo. Šiuolaikinės medicinos tikslas, anot jo, yra anksti aptikti žmogui pavojingus navikus ir kartu išvengti intervencijų, kurios nesuteiktų daugiau naudos nei žalos.

Padidėjęs PSA nereiškia, kad nustatytas vėžys

S. Auškalnis aiškino, kad PSA tyrimas rodo prostatos audinio buvimą, todėl atsitiktinai aptiktas padidėjęs rodiklis nebūtinai reiškia prostatos vėžį. PSA gali didėti dėl uždegiminių procesų, didelio prostatos audinio tūrio, taip pat jam įtakos gali turėti ilgas važiavimas dviračiu ar alkoholio vartojimas prieš tyrimą.

Gydytojas ragino gavus padidėjusį PSA rezultatą nebijoti ir kreiptis į urologą. Specialistas prireikus pakartos tyrimą, įvertins paciento anamnezę ir nusiskundimus, išmatuos prostatą bei atliks reikalingus papildomus tyrimus.

Net ir patvirtinus prostatos vėžį, aktyvus gydymas nebūtinai pradedamas iš karto. Pirmose stadijose, kai liga nėra agresyvi, dažniausiai skiriamas aktyvus stebėjimas. Sprendimas dėl gydymo turi būti individualus, pacientui aiškiai suprantant galimas komplikacijas, gyvenimo pokyčius ir kitus gydymo variantus.

Pasak S. Auškalnio, Lietuvoje taikomos visos operacinio gydymo technikos, naudojama moderni spindulinė įranga ir prieinamos visos gydymo galimybės. Tačiau kuo anksčiau liga nustatoma, tuo mažiau invazinio gydymo gali prireikti. Jis ragino vyrus žinoti ne tik savo kraujospūdžio ir cholesterolio rodiklius, bet ir PSA tyrimo rezultatą.

Svarbi ne tik diagnozė, bet ir gyvenimas po gydymo

Konferencijoje taip pat pabrėžta, kad reikalinga ne vien ankstyva diagnostika ir gydymas, bet ir ilgalaikė pacientų priežiūra bei psichologinė pagalba. V. Pečeliūno teigimu, Lietuvoje su prostatos vėžio diagnoze šiuo metu gyvena 30 tūkst. žmonių. Jie turi turėti galimybę grįžti į šeimą, visuomeninę veiklą, darbą, o kartais ir mokslą.

S. Čaplinskas atkreipė dėmesį, kad gydymo sėkmė nėra vien naviko suvaldymas. Svarbu, ar žmogus po gydymo išlaiko savarankiškumą, šlapimo kontrolę, lytinę funkciją, artimus santykius, pasitikėjimą savimi ir galimybę gyventi įprastą gyvenimą.

POLA direktorė Neringa Čiakienė sakė, kad dalis vyrų gydymo atsisako bijodami poveikio santykiams, artumui ir intymiam gyvenimui. Prostatos vėžio diagnozė vyrams dažnai tampa itin dideliu emociniu išbandymu, todėl kai kurie užsisklendžia ir atsitraukia.

Jos teigimu, sistema turėtų būti sutvarkyta taip, kad pacientui būtų lengviau pereiti gydymo kelią, o kartu su diagnoze būtų laiku ir profesionaliai pasiūloma psichologo pagalba. Kalbant apie gydymo poveikį, neturėtų būti apsiribojama tik medicinine informacija ir fiziniais aspektais.

N. Čiakienė pasakojo apie gana jauno paciento laišką. Jis nurodė gavęs daug informacijos apie erekcijos sutrikimus ir šlapimo nelaikymą, tačiau nesulaukęs paaiškinimo, kaip gali keistis malonumo pojūtis ir kaip tokie pokyčiai atrodo kasdieniame gyvenime. Pacientui ir jo partnerei tai buvo šokas, todėl jiems patiems teko ieškoti būdų, kaip prie pokyčių prisitaikyti.

Pacientų atstovė ragino nebijoti kalbėti ir klausti, nes po vėžio diagnozės keičiasi kūno reakcijos, jo siunčiami signalai, taip pat gali tekti kurti naują santykį su savo kūnu ir partneriu.

Ragina šviesti nuo mokyklos suolo

„Europa Uomo Lietuva“ prezidentas Paulius Rakštys teigė, kad apie prostatą, jos reikšmę, ligas ir sveikimo galimybes būtina pradėti kalbėti dar mokyklose. Jo nuomone, edukacija turėtų būti aktyvesnė visoje Lietuvoje – mokyklose, aukštosiose mokyklose ir kitose vietose, kur yra jaunimo bei visuomenės.

Jis prostatos svarbą siejo ir su pagalbiniu apvaisinimu, pabrėždamas, kad tai vyrams reikšmingas, kaštono dydžio organas. P. Rakštys taip pat kalbėjo apie prostatitą kaip uždegimą, kuris gali atsirasti jauname amžiuje, būti pagydytas ar užgydytas, bet vėliau vėl priminti apie save. Vyresniame amžiuje gali atsirasti prostatos problemų, navikų ir gydymo poreikis.

Anot jo, Lietuva nėra tokia gausi tauta, kad galėtų rizikuoti kiekvieno žmogaus gyvybe.