JT ataskaita apie Baltarusiją: atskleista, kaip represijos paliečia visą visuomenę

Baltarusijos valdžia šalies baudžiamojo teisingumo sistemą naudoja kaip represinį mechanizmą, kad nuosekliai persekiotų valdžios priešininkus, antradienį paskelbė Jungtinių Tautų (JT) tyrėjai.

Naujausioje nepriklausomų JT ekspertų grupės, tiriančios žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje, ataskaitoje teigiama, kad šalies teismų sistema jau ne vienus metus pasitelkiama kaip ginklas. Ekspertų vertinimu, taip sukurta bausmių ir teisinių sankcijų sistema, nukreipta prieš bet kokią realią ar tariamą kitaminčiškumo išraišką.

Grupės pirmininkė Karina Moskalenko nurodė, kad kalbama ne apie pavienius pažeidimus, o apie sistemą, kurioje valstybės institucijos nuolat naudojamos kitaminčiams ir pagrindinėms laisvėms slopinti. Ji pabrėžė, kad baudžiamojo teisingumo procedūros yra platesnio represijų mechanizmo dalis, kurio poveikį patiria ne tik sulaikytieji, persekiojamieji ir įkalintieji, bet ir visa visuomenė, kuriai siunčiama žinia apie kitaminčiškumo kainą.

JT Žmogaus teisių taryba šią ekspertų grupę įsteigė 2024 metų balandį. Jai pavesta tirti nuo 2020-ųjų Baltarusijoje padarytus pažeidimus, prasidėjusius po precedento neturinčių antivyriausybinių demonstracijų ir po jų vykusio brutalaus susidorojimo.

Pernai pirmojoje ataskaitoje ekspertai konstatavo, kad dalis autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos vyriausybės nuo to laiko įvykdytų pažeidimų gali būti laikomi nusikaltimais žmoniškumui.

Ekspertai pažymėjo, kad sulaikymai dažnai būdavo savavališki ir smurtiniai. Juos vykdė civiliais drabužiais apsirengę pareigūnai, neturėję orderių, o sulaikytiesiems neretai neleista pasinaudoti advokatų pagalba. Taip pat jie esą būdavo verčiami filmuoti žeminančius vadinamuosius atgailos vaizdo įrašus.

Po sulaikymo žmonės laikyti perpildytose, pernelyg karštose ir antisanitarinėse kamerose. Ataskaitoje nurodoma, kad jose dažnai trūkdavo lovų, būdavo blakių, o sulaikytiesiems nebuvo užtikrinamas tinkamas maistas ir miegas.

Dokumente taip pat išskiriami su lytimi susiję pažeidimai. Tarp jų – invazinės sulaikytų moterų kratos išrengiant jas vyrų prižiūrėtojų akivaizdoje bei tyčinis pagrindinių menstruacijų higienos priemonių nedavimas.

Pasak ekspertų, politinių oponentų, žurnalistų ir žmogaus teisių aktyvistų bylose nuolat buvo pažeidžiamos teisingo teismo proceso garantijos. Kaltinamieji teismo salėse laikyti metaliniuose narvuose, o jų gynėjai dažnai netekdavo advokato statuso arba būdavo sulaikomi.

Politiniais motyvais nuteistiems žmonėms buvo klijuojamos geltonos etiketės. Ataskaitoje teigiama, kad jie sistemingai patirdavo diskriminaciją, nežmoniškas kalinimo sąlygas, žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį bei izoliavimą be galimybės susisiekti su išoriniu pasauliu.

„Kankinimas šalčiu“

Ataskaitai kalbėję buvę sulaikytieji nurodė, kad ne kartą būdavo baudžiami už tariamus drausmės pažeidimus. Viena iš tokių priemonių buvo laikymas lediniuose karceriuose, apibūdinamas kaip vadinamasis „kankinimas šalčiu“.

Ekspertai akcentavo, kad valstybės persekiojimas nesibaigdavo žmogų išlaisvinus. Teismai dažnai skirdavo ilgalaikę ir įkyrią prevencinę priežiūrą.

Dėl jos buvę kaliniai patirdavo naktinius saugumo pajėgų reidus, judėjimo suvaržymus ir galėdavo būti nedelsiant vėl sulaikyti net dėl menkų nukrypimų nuo nustatyto grafiko.

Ekspertė Monika Platek pareiškė, kad išlaisvinimas neturėtų būti laikomas represijų pabaiga.

JT ekspertai paragino Baltarusijos institucijas nedelsiant paleisti visus dėl politinių motyvų sulaikytus asmenis, skubiai ištirti visus įtarimus dėl teisių pažeidimų ir patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn.

Jie taip pat kreipėsi į kitas valstybes, ragindami didinti spaudimą Baltarusijai.

Ekspertė Susan Bazilli (Siuzan Bazili) pabrėžė, kad tarptautinė bendruomenė neturi nusigręžti. Jos teigimu, už sunkius žmogaus teisių pažeidimus atsakingi asmenys turi suprasti, kad nebaudžiamumas nėra nuolatinė apsauga, o aukos turi žinoti, jog jų teisės nėra pamirštos.