Rusija kelia riziką prie NATO sienos: Budrys atskleidė, ką Maskva iš tiesų bando pasiekti

Po Rusijos smūgių Ukrainoje, įvykdytų vos už kelių kilometrų nuo NATO sienos su Lenkija, Varšuva perspėjo apie galimą saugumo situacijos blogėjimą. Rusija taip pat išsakė branduolinių grasinimų Lietuvai. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys TV3 Žinių laidoje „Dienos komentaras“ vertino augančią geopolitinę įtampą ir aiškino, kokių tikslų siekia Maskva.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas teigė, kad šalies saugumo padėtis gali prastėti, o Rusijos ataka prieš Ukrainos punktą netoli Lenkijos sienos esą rodo tolesnę eskalaciją. Kęstutis Budrys pabrėžė, kad šio incidento nereikėtų laikyti ženklu, jog prasideda sąmoningos dronų, raketų ar kitokios atakos prieš NATO teritoriją.

Pasak ministro, tai yra bendros situacijos dalis. Strateginis saugumo vertinimas nuo vasaros nepasikeitė: buvo prognozuota, kad Rusija imsis eskalaciją skatinančių veiksmų, taip pat gali veikti prisidengdama kitomis valstybėmis. Todėl, anot jo, iš esmės nieko naujo nenutiko.

Budrys pažymėjo, kad Rusijos pasiryžimas smogti taikiniams greta NATO sienos rodo didesnį agresyvumą ir siekį demonstruoti savo poziciją. Jis priminė, kad dronas galėjo nukristi ir kitoje sienos pusėje, kaip jau buvo nutikę prieš keletą metų. Ministras pripažino, kad įtampa šiek tiek auga, tačiau nemano, jog tai reiškia neišvengiamą karinį susidūrimą. Lietuvos pasirengimas bei budrumas, jo teigimu, turi būti nuolatiniai ir nepriklausyti nuo pavienių incidentų.

Ataka prie sienos – spaudimas Lenkijai

Per minėtą ataką buvo apgadintas traukinio lokomotyvas, o netoliese esančioje stotyje tuo metu buvo iš renginių Ukrainoje grįžtantys Lietuvos diplomatai. Budrys neatmetė, kad tai galėjo būti ir Rusijos siunčiamas signalas ar atgrasymo priemonė.

Vis dėlto ministras ragino vertinti platesnį kontekstą. Smūgiai prie sienos kirtimo punkto, jo vertinimu, yra tiesioginis spaudimas Lenkijai, užtikrinančiai pagrindinę logistiką, taip pat mėginimas įbauginti keliaujančius žmones.

Jis pripažino, kad prieš vykdamas į Kyjivą žmogus gali labiau galvoti apie riziką. Tačiau tai, ministro teigimu, tik dar kartą patvirtina būtinybę laikytis pasirinkto kurso: tęsti paramą Ukrainai ir daryti spaudimą Rusijai sankcijomis. Artėjant rudeniui ketinama ne tik pratęsti galiojančius ribojimus, bet ir rengti 22-ąjį sankcijų paketą.

Lenkijos užsienio reikalų ministrui Radoslavui Sikorskiui užsiminus apie griežtesnes pratybas prie Kaliningrado, į tai sureagavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Budrys pažymėjo, kad būsimų įvykių krypties ir intensyvumo nenustatys būtent Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai.

Anot jo, tokie pareiškimai labiau užpildo informacinę erdvę, nei pateikia signalus, į kuriuos reikėtų ypač tiksliai reaguoti. Vis dėlto jie rodo, kas Rusijai yra nepriimtina ir jautru. Ministras pabrėžė, kad Lietuvos pasirengimas ir aiškus signalas, jog į incidentus bus reaguojama be tabu, yra tiesiogiai susiję su nacionaliniu saugumu.

Budrys teigė, kad Lietuva gins savo ir NATO teritoriją visomis turimomis priemonėmis, nes tai yra svarbiausia. Tokie signalai, pasak jo, turi pasiekti priešininką ir atgrasyti jį nuo neapgalvotų veiksmų. Ministras sakė nematantis sąmoningo Rusijos siekio įsivelti į tiesioginį konfliktą – esą Maskva veikiau nori didinti įtampą žmonių galvose ir trikdyti veiksmus.

Branduolinis ginklas Lietuvoje neplanuojamas

Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Lietuvai įsileidus sąjungininkų branduolinį ginklą, ji taptų Rusijos taikiniu. Budrys atsakė, kad tokiame pareiškime esama pernelyg daug prielaidų, nes Lietuva neplanuoja savo teritorijoje dislokuoti branduolinio ginklo.

Ministras taip pat pažymėjo, kad būtų naivu manyti, jog Lietuvos karinė infrastruktūra ar energetikos objektai ir dabar nėra Rusijos galimų taikinių sąrašuose.

Anot Budrio, Lietuvoje diskutuojama tik apie tai, kad šalies Konstitucija yra vienintelė regione, kurioje numatyti apribojimai vykdyti tam tikro pobūdžio operacijas, susijusias su branduoliniu ginklu. Tuo ši diskusija ir apsiriboja.

Pasienyje keičiama migracijos taktika

Ministras taip pat susitiko su JAV specialiuoju pasiuntiniu. Per susitikimą išsamiai pristatytas Lietuvos vertinimas dėl situacijos Baltarusijos pasienyje ir Minsko režimo veiksmų prieš savo šalies žmones.

Budrys nurodė, kad be jokio pagrindo įkalintiems žmonėms klijuojamos politinių kalinių etiketės, o jie laikomi nežmoniškomis sąlygomis. Taip pat aptarta tebesitęsianti instrumentalizuota migracija.

Pasak ministro, pasikeitė naudojama taktika: anksčiau buvo mėginama gadinti fizinį barjerą, o dabar kasami tuneliai. Jis pabrėžė, kad keliomis mentelėmis tunelio per 15 minučių neiškasi, todėl tokie veiksmai vyksta Baltarusijos tarnyboms žinant. Budrys tai vertino kaip sąmoningą siekį didinti spaudimą ir elgtis nedraugiškai.

Jis pridūrė, kad JAV administracija ir toliau stengsis išlaisvinti politinius kalinius.