Taršiems automobiliams – naujas taikinys keliuose: pažeidėjus ketinama fiksuoti jiems važiuojant

Lietuvoje numatoma sugriežtinti taršių automobilių kontrolę. Valstybė ketina didinti baudas už transporto priemonių eksploatavimą, kai neveikia arba tyčia išderinta išmetamųjų dujų valymo įranga. Tokių pažeidimų pastaraisiais metais nustatoma vis daugiau.

Įprasti patikrinimai ne visuomet leidžia aptikti pašalintą DPF filtrą ar katalizatorių, išjungtą „AdBlue“ sistemą bei kitus pakeitimus. Profesionaliai paslėpus intervencijos požymius ir neviršijant nustatytų taršos normų, automobilis gali nekelti įtarimų.

Dėl to ateityje labiausiai teršiančias transporto priemones planuojama nustatyti joms važiuojant keliuose.

Numatytos didesnės baudos ir nuotolinė stebėsena

Pokyčiais siekiama greičiau mažinti į aplinkos orą patenkančių azoto oksidų (NOx) bei nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) kiekius ir įvykdyti Lietuvai nustatytus taršos mažinimo įsipareigojimus.

Vienas svarbiausių pokyčių laukia kelių transporto sektoriaus. Planuojama keisti Administracinių nusižengimų kodeksą ir griežtinti atsakomybę asmenims, naudojantiems transporto priemones su neveikiančia išmetamųjų dujų valymo įranga arba prietaisais, kurie sutrikdo jos veikimą. Už tokius pažeidimus būtų didinamos baudos.

Taip pat ketinama stiprinti aplinkos oro kokybės ir taršos stebėseną, diegti bandomuosius bei kitus kontrolės sprendimus. Tarp numatytų priemonių – nuotolinis transporto priemonių taršos stebėjimas.

Pažeidimų skaičius per ketverius metus smarkiai išaugo

Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Dačinskaitė teigė, kad griežtesnių sankcijų poreikį patvirtina didėjantis nustatomų pažeidimų skaičius.

Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, 2020–2024 m. komercinių transporto priemonių, eksploatuotų su neveikiančiomis arba sąmoningai išderintomis išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemomis, nustatytų atvejų skaičius padidėjo nuo 72 iki 174.

V. Dačinskaitė pažymėjo, kad augantys skaičiai rodo, jog dabar taikomos sankcijos gali neturėti pakankamo atgrasomojo poveikio, nes jų dydis tikėtina gali būti mažesnis už pažeidėjo gaunamą ekonominę naudą. Jos teigimu, didesnės baudos padėtų veiksmingiau užkirsti kelią neteisėtam taršos kontrolės sistemų išjungimui, prisidėtų prie sąžiningesnės konkurencijos transporto sektoriuje ir geresnės oro kokybės.

Keisti planuojama ir patį taršių automobilių nustatymo principą. Aplinkos ministerijos užsakymu atliktoje galimybių studijoje įvertintas nuotolinės stebėsenos sistemos diegimas. Numatyta įsigyti stacionarią ir mobilią matavimo įrangą.

Tokie įrenginiai keliuose fiksuotų pravažiuojančių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekius, todėl padidėjusią taršą būtų galima nustatyti realiuoju laiku. Surinkta informacija būtų analizuojama ir naudojama aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros reikmėms.

Pasak V. Dačinskaitės, sistema leistų identifikuoti pačias taršiausias transporto priemones ir apriboti jų dalyvavimą viešajame eisme, iki bus pašalinti nustatyti trūkumai.

Vis dėlto kol kas neaišku, kada ši sistema pradės veikti Lietuvos keliuose. Galimybių studijoje jau įvertintos alternatyvos ir investicijų poreikis, tačiau tolimesni sprendimai bei konkretūs diegimo terminai priklausys nuo būtino finansavimo gavimo.

Transportas Lietuvoje tebėra didžiausias azoto oksidų taršos šaltinis. 2024 m. transporto sektoriui teko daugiau kaip 65 proc. viso šalyje išmesto NOx kiekio, o vien kelių transportui – 47,7 proc.

Daugiausia NOx iš kelių transporto išmetė sunkvežimiai ir autobusai – 25,8 proc. viso Lietuvoje išmesto kiekio. Lengviesiems automobiliams teko 18,3 proc., lengviesiems krovininiams automobiliams – 3,3 proc., motociklams ir mopedams – 0,2 proc.

Reiduose tikrinami šimtai transporto priemonių

Kol nauji kontrolės būdai dar tik planuojami, transporto priemonių taršą keliuose tikrina Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai.

2025 m. per tikslines išvykas, skirtas transporto priemonių išmetamų teršalų kontrolei, pareigūnai patikrino 399 transporto priemones. Nustatytas vienas atvejis, kai išmetamųjų teršalų kiekis neatitiko leistinų ribinių dydžių.

Pagal Departamento veiklos planą 2026 m. taršos kontrolės reidai vykdomi rugsėjo 1 d. – spalio 31 d. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Juose ypatingas dėmesys skiriamas sunkiasvorėms transporto priemonėms.

AAD nurodo, kad per šiuos reidus planuojama patikrinti ne mažiau kaip 200 sunkiasvorių transporto priemonių. Kadangi priemonė dar vykdoma, galutiniai šių metų rezultatai bus žinomi jai pasibaigus.

Keliuose naudojama speciali matavimo įranga, kuria nustatomas faktinis automobilio išmetamų teršalų kiekis ir vertinama, ar jis neviršija teisės aktuose įtvirtintų ribų. Tačiau vien tokio patikrinimo nepakanka konkrečiai padidėjusios taršos techninei priežasčiai nustatyti.

Norint išsiaiškinti, ar pašalintas ar išjungtas DPF filtras, katalizatorius arba kita išmetamųjų dujų valymo įranga, taip pat ar pakeistas jos veikimas, būtina išsamesnė techninė diagnostika. Programinės įrangos pakeitimams arba įrangos pašalinimui nustatyti gali reikėti ir specialios ekspertizės.

Manipuliacijas techninėje apžiūroje aptinka ne visuomet

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transekta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas nurodė, kad su automobilio taršos neutralizavimo sistema susiję trūkumai nuolat patenka tarp dešimties dažniausiai privalomosios techninės apžiūros metu nustatomų problemų.

Tarp jų – per didelis dūmingumas ar išmetamųjų dujų kiekis, taip pat netvarkinga bei nesandari išmetimo sistema. R. Gabartas pažymėjo, kad techninės apžiūros kontrolieriams nėra naujiena ir pašalinti DPF filtrai, katalizatoriai bei kitos intervencijos į taršos neutralizavimo sistemas.

Jo pateiktais duomenimis, skirtingose amžiaus grupėse benzininių ir dujinių automobilių, kurių išmetamųjų dujų kiekis viršija nustatytas normas, dalis svyruoja nuo 1,3 proc. tarp 3–5 metų senumo transporto priemonių, iki 4 proc. 9–11 metų grupėje ir 17,3 proc. tarp 19–22 metų automobilių.

Analogiškose amžiaus grupėse dyzelinių automobilių dūmingumo matavimo rezultatai sudaro atitinkamai 3,3 proc., 4,7 proc. ir 10,4 proc. visų į techninę apžiūrą atvykusių transporto priemonių.

Tačiau techninės apžiūros kontrolieriai negali išardyti automobilio agregatų, todėl išmetamųjų dujų neutralizavimo įranga tikrinama vizualiai. Jei katalizatoriaus bakelio ar DPF filtro pakeitimai užmaskuoti profesionaliai, o išmatuoti rodikliai neviršija normų, tokie pakeitimai gali likti nepastebėti.

R. Gabartas atkreipė dėmesį ir į „AdBlue“ sistemą, skirtą azoto oksidams neutralizuoti. Kadangi šis išmetamųjų dujų parametras kol kas tiesiogiai nematuojamas, siunčiant klaidingus signalus į automobilio valdymo bloką ar kompiuterį, sistemą galima išjungti.

Lietuvos teisės aktai draudžia montuoti arba naudoti sprendimus, kurie mažina, atjungia ar išderina gamintojo numatytos išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos veikimą ar veiksmingumą. Sugedę katalizatoriai ir DPF filtrai turi būti keičiami.

Vis dėlto, pasak R. Gabarto, praktikoje esama būdų šiuos reikalavimus apeiti. Interneto paieškoje įrašius frazę „katalizatoriaus nuoma“, galima rasti pasiūlymų tokią įrangą laikinai išsinuomoti prieš techninę apžiūrą. Įprasto patikrinimo metu tokius automobilius nustatyti pavyksta ne visada.

Oro taršos mažinimui numatyta 166 mln. eurų

Nacionalinio oro taršos mažinimo plano pakeitimai apima ne tik transportą. Tarp naujų priemonių numatytas esamų vidutinių, 1–50 MW galios, kurą deginančių įrenginių keitimas arba modernizavimas.

Energetikos ir pramonės sektoriuose planuojama finansuoti senų įrenginių pakeitimą naujais, mažiau taršiais atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginiais ar kitomis technologijomis, mažinančiomis į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekį.

Pramonės įmonėms taip pat numatomos finansinės paskatos: būtų kompensuojama dalis išlaidų gamybos technologijų modernizavimui ir kitoms taršos mažinimo priemonėms. Siekiant stipresnės ekonominės paskatos mažinti taršą, planuojama peržiūrėti ir mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių tarifus. Prireikus būtų rengiami Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai.

Plane taip pat numatyta stiprinti valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencijas bei pajėgumus oro kokybės ir taršos stebėsenos, vertinimo, valdymo ir visuomenės informavimo srityse. Tam siekiama pasinaudoti ir ES Aplinkos ir klimato politikos programos LIFE finansavimu.

Prie tikslų turėtų prisidėti daugiau nei 70 Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano priemonių, įskaitant traukinių modernizavimą bei SGD terminalo į aplinką išmetamo CO2 kiekio mažinimą.

• daugiabučių ir viešųjų pastatų modernizavimas;
• elektromobilių įsigijimo, viešojo transporto ir dviračių naudojimo skatinimas;
• alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtra ir parama biodujų jėgainėms;
• gyventojų skatinimas senus kietojo kuro šildymo įrenginius pakeisti efektyvesniais;
• atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių šildymo būdų pasirinkimas.

Naujoms Nacionalinio oro taršos mažinimo plano priemonėms iki 2030 m. reikės 166 mln. eurų valstybės biudžeto ir ES finansavimo programų lėšų. Už jų įgyvendinimą pagal kompetenciją atsakys Aplinkos, Susisiekimo, Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų, Žemės ūkio ministerijos bei kitos institucijos.

Aplinkos apsaugos agentūra prognozuoja, kad įgyvendinus pakeistą planą ir kitas jame numatytas priemones, bus pasiekti visi 2030 m. oro taršos mažinimo tikslai. Prognozuojama, kad 2020–2029 m. azoto oksidams nustatytą tikslą Lietuva pasieks 2026 metais.

Plano pakeitimų imtasi Lietuvai vis dar neįvykdant dalies jai nustatytų taršos mažinimo įsipareigojimų. Praėjusių metų rudenį Europos Komisija paskelbė nusprendusi kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl to, kad Lietuva nevykdo direktyvoje nustatytų azoto oksidų ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių išmetimo mažinimo reikalavimų.

Nuo 2020–2029 m. galiojančio azoto oksidų mažinimo tikslo Lietuva atsilieka 3,4 proc., o nuo 2030 m. NOx ir NMLOJ tikslų – po 6,4 proc. Pakeistas Nacionalinis oro taršos mažinimo planas Europos Komisijai turi būti pateiktas per du mėnesius.