Lenkijoje nuskambėjo griežtas planas Rusijai: už kiekvieną provokaciją Ukraina gautų 1 000 dronų

Buvęs Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacek Siewiera pasiūlė, kaip sąjungininkai galėtų reaguoti į Rusijos provokacijas.

Kaip praneša „TVP World“, jis siūlo už kiekvieną tokią Rusijos veiklą Ukrainai perduoti po 1 000 dronų.

J. Siewiera teigė, kad Rusija turi suvokti, jog kiekvienas incidentas jai sukeltų neproporcingai didelių išlaidų. Jo manymu, žinutė turėtų būti aiški: nustačius vieną tyčinį gamyklos padegimą, Ukrainai būtų skiriama 1 000 dronų, o už vieną priešiškos veiklos Baltijos regione atvejį – 1 000 ilgojo nuotolio dronų.

Anot jo, toks ryšys rusams turėtų būti lengvai suprantamas ir nedviprasmiškas.

Jis pažymėjo, kad Rusija nesuvokia savo veiksmų kainos, kai padegamas sandėlis prie miesto ar pažeidžiama Baltijos jūros oro erdvė. Todėl Europa, pasak J. Siewieros, turėtų sukurti tiesioginę sąsają tarp provokacijų, sabotažo ir diversijų bei pasekmių Rusijos teritorijoje, Maskvoje.

When asked about recent drone incursions in Lithuania, Jacek Siewiera [@JacekSiewiera], Former Director of the Polish National Security Bureau came up with a strong NATO response. He announced his idea that for every instance of Russia’s hostile activity in the Baltic, there… pic.twitter.com/KhJ73o8WCC — TVP World (@TVPWorld_com) September 15, 2026

NATO: hibridinių Rusijos atakų prieš Aljanso valstybes gerokai padaugėjo

Aukšto rango NATO pareigūnas pareiškė, kad Rusijos hibridinių atakų prieš Aljanso šalis skaičius smarkiai išaugo. Jį cituoja naujienų agentūra „dpa“.

Pasak pareigūno, vien pernai registruota daugiau nei 200 tokių incidentų. Į šią statistiką nebuvo įtrauktos įprastos kasdienės kibernetinės atakos.

Jis nurodė, kad vien NATO būstinė kas mėnesį patiria tūkstančius kibernetinių atakų.

Komentuodamas Leipcigo–Halės oro uoste Vokietijoje aptiktą sprogmenimis prikrautą droną, pareigūnas sakė, kad rastų sprogmenų tipas leidžia įtarti tiesioginį Rusijos žvalgybos tarnybos dalyvavimą.

Jo teigimu, „Semtex“ nėra sprogmuo, kurį būtų galima duoti vaizdo žaidimais užverbuotam jaunuoliui.

NATO, kaip ir Vokietijos vyriausybė, šį atvejį vertina kaip hibridinę ataką, nors sprogstamasis užtaisas ir nesuveikė.

Aljansas mano, kad Rusija tokiomis priemonėmis mėgina silpninti politinę bei praktinę paramą Ukrainai ir ruoštis galimai tolesnei eskalacijai.

Tokia veikla apima kritinės infrastruktūros ir logistikos grandinių žvalgybą bei išankstinį kenkėjiškų programų diegimą svarbių pramonės valdymo sistemų aplinkoje.

NATO pareigūnas pabrėžė, kad Aljansą itin neramina kintantis tokių išpuolių pobūdis.

Pasak jo, atakų daugėja, jos tampa pavojingesnės, o jų vykdytojai labiau linkę rizikuoti.

NATO siekia stiprinti atgrasymą karinėmis priemonėmis ir geriau saugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą.

Aljansas taip pat ketina kurti kritinės energetikos infrastruktūros tinklą. Jis turėtų sudaryti sąlygas dalytis saugumo informacija su infrastruktūros operatoriais, rengti bendras reagavimo į ekstremalias situacijas pratybas, gerinti apsaugą nuo dronų bei stiprinti kibernetinę gynybą.

Pareigūno teigimu, ypač rimtais atvejais NATO vyriausiasis karinis vadas galėtų prašyti valstybių narių panaudoti puolamuosius kibernetinius pajėgumus.