Tamsios dėmės po vasaros: kada tai tik pigmentacija, o kada būtina kreiptis į gydytoją

Pasibaigus vasarai veidrodyje dažnas pamato ne vien įdegį. Ant veido, rankų, dekoltė ir kitų saulės labiau pasiekiamų kūno vietų gali išryškėti tamsesnės dėmės. Dalis jų laikui bėgant pašviesėja, tačiau kai kurios išlieka ir vasarai praėjus.

Specialistai paaiškina, kokios pigmentacijos rūšys gali atsirasti, kuo ji skiriasi nuo strazdanų, kada odos pakitimus reikėtų įvertinti gydytojui ir kodėl prieš estetines procedūras svarbu nustatyti tikslią diagnozę.

Saulė – ne vienintelė pigmentacijos priežastis

Hiperpigmentacija vadinama būklė, kai atskirose odos vietose susidaro daugiau melanino. Dėl to oda gali patamsėti dėmėmis arba jos atspalvis tampa netolygus. BENU vaistinės Sveikos odos instituto ekspertė Ramunė Uosienė nurodo, kad melaninas natūraliai saugo odą nuo ultravioletinių spindulių, tačiau suintensyvėjusi jo gamyba tam tikrose vietose lemia pigmentinių dėmių atsiradimą.

Pasak R. Uosienės, po vasaros pigmentacija dažnai tampa ryškesnė, nes ultravioletiniai spinduliai ilgą laiką stimuliuoja melanocitus – pigmentą gaminančias ląsteles. Ji atkreipia dėmesį, kad pokyčiai nebūtinai pastebimi iškart: per vasarą UV spindulių sukelti odos pakitimai gali išryškėti po kelių savaičių ar rudenį, blėstant įdegiui, kai tamsesnės vietos lieka matomos.

Vis dėlto ne kiekviena pigmentinė dėmė atsiranda vien dėl saulės. Nors ji dažnai yra svarbiausias veiksnys, pigmentaciją taip pat gali paskatinti nėštumas, hormonų svyravimai, odos uždegimai, aknės pėdsakai, tam tikri vaistai, genetika bei natūralus senėjimas.

Kaip atskirti strazdanas nuo pigmentinių dėmių?

R. Uosienės teigimu, strazdanos ir pigmentinės dėmės painiojamos dažnai, nors skiriasi tiek jų kilmė, tiek išvaizda. Strazdanos paprastai būna paveldimos ir dažniausiai atsiranda dar vaikystėje. Jos yra mažos, šviesiai arba kiek tamsiau rudos, neretai simetriškai išsidėsčiusios ant nosies, skruostų, pečių ar rankų.

Vasarą strazdanos dėl saulės poveikio paryškėja, o šaltuoju metų laiku dažnai tampa blankesnės arba beveik išnyksta. Pigmentinės dėmės dažniau susiformuoja jau suaugus, po ilgo saulės poveikio, hormoninių pokyčių, nėštumo, uždegimų ar vartojant tam tikrus vaistus.

Tokios dėmės paprastai yra didesnės už strazdanas, jų ribos aiškesnės, o sumažėjus saulės poveikiui jos dažniausiai neišnyksta. Laikui bėgant pigmentinės dėmės gali tamsėti arba didėti.

Šlakai, melazma ir pigmentacija po uždegimo

REVÙ CLINIC dermatologas Jokūbas Liutkus nurodo, kad šlakai, dar vadinami saulės sukeltomis pigmentinėmis dėmėmis, dažniausiai yra pavieniai, plokšti, aiškių kontūrų rusvi ar rudi odos pakitimai.

Melazma yra lėtinė ir linkusi atsinaujinti hiperpigmentacijos liga. Jai būdingi didesni, netaisyklingos formos rusvi plotai, dažnai simetriškai atsirandantys kaktos, skruostų ir viršutinės lūpos srityse. Dermatologo teigimu, melazmos išsivystymui reikšmingi genetiniai veiksniai, ultravioletinė spinduliuotė ir hormoniniai pokyčiai, įskaitant nėštumą bei hormoninių kontraceptikų vartojimą. Ši būklė gali tęstis ilgai, kartotis, todėl jai kontroliuoti reikalinga ilgalaikė priežiūra.

Kita galima forma – použdegiminė pigmentacija. Tai patamsėjimas, likęs toje vietoje, kur oda prieš tai buvo pažeista: po spuogų, kitų bėrimų ar nudegimų. Pagrindinis jos požymis yra tai, kad dėmės susiformuoja būtent ankstesnio uždegimo ar pažeidimo vietose.

Kokie pokyčiai turėtų kelti nerimą?

J. Liutkus pabrėžia, kad dauguma pigmentacijos rūšių nėra pavojingos sveikatai. Tačiau panašiai į paprastą pigmentinę dėmę kartais gali atrodyti ikivėžiniai odos pakitimai ar net odos vėžys.

Tikslesnei diagnozei reikalinga dermatologo atliekama dermatoskopija, o kai kuriais atvejais gali prireikti ir histologinio tyrimo. Gydytojui reikėtų parodyti naujai atsiradusią neįprastą dėmę, taip pat darinį, kuris auga, keičia formą ar spalvą, tampa asimetriškas, įgyja nelygius kraštus arba kelis skirtingus atspalvius.

Dermatologas taip pat išskiria vadinamąjį „bjauriojo ančiuko“ požymį – situaciją, kai vienas darinys aiškiai skiriasi nuo kitų ant kūno esančių odos darinių.

Prieš šalinant pigmentaciją lazeriu ar kitomis estetinėmis procedūromis būtina tiksliai nustatyti, kas tai per pakitimas. J. Liutkus pažymi, kad pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas gydoma, ir tik tada spręsti, kokiu būdu mažinti pigmentaciją. Jo praktikoje pasitaiko atvejų, kai nediagnozuota melazma buvo intensyviai gydoma lazeriu, o vėliau pigmentacija dar labiau išryškėjo.