Dronas virš Lietuvos – perspėjimas Italijos ministrui: žvalgyba įžvelgia Kremliaus signalą

Italijos gynybos ministras Guido Crosetto viešai atsargiai komentuoja virš Lietuvos Italijos naikintuvų numuštą droną ir sako negalintis tiksliai nustatyti jo kilmės. Vis dėlto jis pripažįsta, kad versija apie rusišką orlaivį yra itin tikėtina. Tuo metu, kaip rašo „La Repubblika“, Italijos gynybos ministerijos ir žvalgybos šaltiniai pateikia kur kas konkretesnį vertinimą.

Jų duomenimis, nuotoliniu būdu valdomas sprogmenų prikrautas orlaivis priklausė Maskvos arsenalui. Esą jo paskirtis buvo perduoti signalą pačiam G. Crosetto. Žvalgyba šio incidento nevertina kaip pasikėsinimo ar tiesioginės grėsmės ministrui, tačiau mano, kad Kremlius taip pademonstravo stebintis jo judėjimą ir skrydžių planus.

G. Crosetto į Lietuvą atvyko į Šiaurės Lietuvoje esančią Šiaulių aviacijos bazę, iš kurios pakilo droną perėmę „Eurofighter“ naikintuvai. Šis apsilankymas buvo NATO rytiniame flange vykdomos misijos dalis – joje taip pat numatyti sustojimai Bulgarijoje, Lenkijoje ir Latvijoje. Italijos žvalgybos vertinimu, drono įsiveržimas buvo V. Putino režimo „pasisveikinimas“ ministrui, laikomam vienu tvirčiausių Ukrainos pasipriešinimo rėmėjų.

Prieš porą savaičių Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova sukritikavo G. Crosetto dėl to, kad jis patarėju pasamdė buvusį Ukrainos ministrą M. Fedorovą. Tai buvo tik vienas iš daugelio įtampos epizodų. Dar prieš tris dienas prie Lenkijos ir Ukrainos sienos rusiškas dronas praskrido šalia traukinio, kuriuo vyko gausi Europos diplomatų delegacija, tarp jų – Italijos premjerės patarėjas Fabrizio Saggio.

NATO rytinis flangas ir hibridinio karo grėsmė

G. Crosetto teigimu, Rytų fronto iššūkiai yra svarbūs ne vien šio regiono valstybėms. Jie liečia visą Atlanto aljansą, įskaitant Italiją, todėl Lietuvos gynyba kartu reiškia Italijos ir visos Europos saugumą.

Nors ministras oficialiai nepatvirtino, kad numuštas dronas buvo iš Maskvos, jis pabrėžė, jog Rusija seniai veikia už tradicinio konflikto ribų. Anot jo, vyksta propagandos ir dezinformacijos karas, kuriame Rytų kaimynė iš dalies įgyja pranašumą, nes Vakarai nesiima analogiško atsako. Tokiam vertinimui pritarė ir Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani, V. Putino provokacijas palyginęs su SSRS veiksmais.

Ministro vertinimu, dronų įsiveržimais vienu metu tikrinamos NATO gynybinės galimybės, keliama įtampa ir visuomenei siunčiamos neigiamos žinutės.

G. Crosetto mano, kad tokį Rusijos aktyvumą lemia jos didesnis pasitikėjimas dėl sėkmės Ukrainos mūšio lauke. Dėl to Maskva jaučiasi stipresnė ir imasi provokacijų Rytų fronte. Pasak ministro, tai turėtų paskatinti Aljansą ne tik keisti misijų modelį – Lietuvoje oro policijos funkcija jau peraugo į realią gynybą – bet ir kurti žemyninę Europos gynybą, kuri apimtų daugiau nei 27 ES valstybes.

Tokiai idėjai vis labiau priešinasi dalis Europos Sąjungos ir Italijos politikų. Nepaisydamas to, G. Crosetto ketina apsilankyti svarbiausiose žemyno sostinėse ir nurodo, kad su Lietuva būtų galima įgyvendinti bendras investicijas.