Nuo vieno lagamino iki Oksfordo: kodėl mokslas Agniai Grigas buvo vienintelis kelias

Dr. Agnios Grigas gyvenimo istorijos pradžia buvo kukli – būdama dešimties ji su grafike mama išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, pasiėmusios vieną lagaminą ir mamos darbų segtuvą.

Dabar jos biografijoje – Kolumbijos ir Oksfordo universitetai, veikla tarptautinėse organizacijose, penkios knygos bei tarptautinį pripažinimą pelniusi analitinė veikla.

Pirmasis laikas Kalifornijoje nebuvo panašus į įprastą amerikietiškos svajonės vaizdinį. Mama viena rūpinosi šeima ir mėgino įsitvirtinti naujoje šalyje, todėl Agnia anksti patyrė, kiek pastangų reikalauja gyvenimas emigracijoje.

Ji yra pasakojusi, kad namuose kartais pritrūkdavo maisto ir mokyklai reikalingų priemonių, nes mama tuo metu itin daug dirbo. Būtent tuomet Agnia suprato, kad išsilavinimas gali tapti svarbiausiu būdu susikurti savarankišką ateitį. Jos teigimu, emigrantei mokslas Amerikoje buvo vienintelis kelias, galėjęs pagerinti jos padėtį.

Stipendija tapo vieninteliu planu

Dar mokydamasi mokykloje ji suvokė, kad studijoms geriausiuose universitetuose turės pati užsitarnauti galimybę. Agnia žinojo, kad norint studijuoti jai būtina gauti stipendiją, o lemiamu veiksniu taps ne šeimos finansai, bet jos pačios rezultatai.

Iš pradžių menininkės šeimoje augusi mergina galvojo apie architektūros ar meno studijas. Tačiau gyvenimas Los Andžele pakreipė jos planus kita linkme.

Svarbų vaidmenį atliko vietos lietuvių bendruomenė ir lituanistinė mokykla. Ypač didelę įtaką jai darė istorijos mokytojas, disidentas ir Helsinkio grupės narys Vladas Šakalis, paskatinęs domėtis Lietuvos istorija bei jos vieta pasaulyje.

Tuo metu JAV lietuviai aktyviai veikė siekdami įtvirtinti Lietuvos nepriklausomybę tarptautinėje erdvėje: rengė mitingus ir renginius, rašė JAV politikams. Agnia prisimena, kad net mokiniai siųsdavo laiškus senatoriams, dalyvaudavo protestuose ir mitinguose dėl Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo bei blokados nutraukimo. Tai, jos manymu, ir pažadino susidomėjimą, o gimnazijoje ji jau tvirtai žinojo norinti studijuoti tarptautinius santykius.

Kelias į studijas pareikalavo kovos

Pateikusi paraiškas universitetams, Agnia gavo kelis pasiūlymus studijuoti nemokamai. Ji pasirinko vieną seniausių JAV aukštojo mokslo institucijų – Kolumbijos universitetą Niujorke, kur studijavo ekonomiką ir tarptautinius santykius.

Knygos ją lydėjo nuo vaikystės. Kaune gyvenusi močiutė buvo sukaupusi didelę biblioteką, kurioje būsimoji politologė praleisdavo daug laiko. Močiutė nuolat kartodavo, kad Agnia nosies neiškiša iš knygų.

Baigusi studijas Niujorke, ji pirmuosius profesinius žingsnius žengė Volstrite. Agnia pradėjo dirbti finansų analitike investiciniame banke „JPMorgan“, o vėliau profesinę veiklą tęsė Londone.

Nors finansų sektorius suteikė vertingos patirties, ilgainiui ji suprato, kad jai artimesnės geopolitikos ir tarptautinių santykių temos. Siekdama suderinti amerikietišką ir europietišką išsilavinimą, Agnia pasirinko Oksfordo universitetą. Čia ji baigė magistrantūrą ir apgynė tarptautinių santykių daktaro disertaciją.

Knygos pasiekė universitetus visame pasaulyje

Po studijų Oksforde ji tęsė analitinį ir konsultacinį darbą, konsultavo energetinio ir ekonominio saugumo klausimais. Akademiniai tyrimai galiausiai virto knygomis apie geopolitiką, Baltijos regioną ir Rusijos politiką.

Per daugiau nei du dešimtmečius akademinės bei analitinės veiklos Agnia Grigas skaitė pranešimus universitetuose, konferencijose ir įvairiose pasaulio institucijose. Vis dėlto, anot jos, tarptautinėje aplinkoje ji niekada nepamiršo savo lietuviškos tapatybės.

Ji yra sakiusi, kad tapatybė ir identitetas jai visuomet buvo itin svarbūs. Dirbdama šiomis temomis kartais sulaukdavo kritikos: po antrosios knygos apie Rusijos politiką dalis žmonių teigė, kad Rusiją ji vertina pernelyg griežtai dėl regiono istorinių patirčių. Tačiau, jos vertinimu, praėjus dešimčiai metų daugelis procesų vystėsi taip, kaip ji rašė 2014 metais.

Mokslininkės geopolitiniai ir Rusijos politikos vertinimai ne kartą sukėlė prieštaringų reakcijų. Tačiau ji išmoko nebijoti nepopuliarių pozicijų, jeigu jos grindžiamos faktais ir nuoseklia analize. Agnios teigimu, svarbiausia yra ne momentinis nuomonės populiarumas, o galimybė ją pagrįsti ir tai, ar laikui bėgant ji pasitvirtina.

Šiandien jos knygomis naudojamasi universitetuose įvairiose pasaulio valstybėse. Be geopolitikos ir energetikos, pastaraisiais metais ji išleido dvi knygas apie vaikų ugdymą, švietimą ir stojimą į universitetus. Viena jų savo kategorijoje Amerikoje tapo bestseleriu.

Motinystė pakeitė prioritetus

Trijų vaikų mama teigia, kad būtent vaikai yra didžiausias ir svarbiausias jos gyvenimo pasiekimas. Gimus jauniausiai dukrai, jai teko iš naujo įvertinti prioritetus ir pertvarkyti savo dienotvarkę.

Po jauniausio vaiko gimimo Agnia ėmė gerokai griežčiau atsirinkti, kuriuose renginiuose verta dalyvauti ir kokius įsipareigojimus prisiimti. Aktyvią profesinę veiklą su šeimos gyvenimu jai padeda derinti disciplina ir artimųjų parama.

Ji ypač vertina vyro Pauliaus palaikymą kiekviename žingsnyje. Vieną dieną politologei tenka rengti analitines ataskaitas ar komentuoti geopolitinius įvykius, kitą – rūpintis vaikų mokykla, būreliais bei kasdieniais šeimos reikalais.

Nors Agnia savęs nelaiko didele taisyklių gerbėja, ji pripažįsta, kad rutina padeda susitvarkyti su kasdieniais darbais, šeimos ūkiu, trijų vaikų poreikiais ir dviejų žmonių karjeromis.

Sugrįžimas į Lietuvą brendo ne vienus metus

Šiandien su šeima Lietuvoje gyvenanti politologė išlaikė profesinius ryšius su Jungtinėmis Valstijomis. Ji ir toliau yra vyresnioji mokslinė bendradarbė Vašingtono analitiniame centre „Atlantic Council“, kur tyrinėja Rusijos užsienio politiką ir energetiką.

Tačiau mintis grįžti į Lietuvą ją lydėjo daugelį metų. Agnia pasakoja, kad sprendimas nebuvo netikėtas – galiausiai šeima suprato, jog atėjo metas veikti. Vienas svarbiausių motyvų buvo noras, kad vaikai ne tik kalbėtų lietuviškai, bet ir augtų gyvai pažindami savo kultūrą, o ne patirdami ją iš tolo.

Kita grįžimo priežastis buvo siekis daugiau laiko skirti visuomeninei veiklai. Šeima pradėjo galvoti ne vien apie profesinius tikslus, bet ir apie tai, ką gali duoti Lietuvai.

Įsikūrusi Vilniuje, Agnia įsitraukė į visuomenines iniciatyvas, švietimo projektus ir kultūrines veiklas. Kartu su vyru ji remia iniciatyvas regionuose, prisideda prie jaunimo ugdymo projektų, pasaulio lietuvių telkimo ir Lietuvos pažinimo užsienyje stiprinimo.

Ypatingą dėmesį ji skiria jaunų žmonių ugdymui bei regionų galimybių atskleidimui. Anot jos, Vilnius nėra visa Lietuva: regionuose gausu stiprių ir motyvuotų žmonių, vertybių bei tradicijų. Jai svarbu, kad kuo daugiau galimybių turėtų jaunuoliai, nesvarbu, ar jie gyvena Vilniuje, Šiauliuose, ar mažiausiame šalies miestelyje.

Svarbiausia – tai, ką gali duoti kitiems

Nors abu vyresnieji Agnios vaikai laimi apdovanojimus tarptautiniuose pianistų konkursuose, ji nesiekia, kad jų gyvenimus apibrėžtų vien diplomas ar pasiekimai. Jos požiūriu, svarbiau užauginti savarankišką, savimi pasitikintį ir atsakingą žmogų.

Šeimoje daug kalbama apie mokslą, vertybes, atsakomybę ir lietuvišką tapatybę. Gyvendami JAV Agnia ir jos vyras sąmoningai puoselėjo lietuvių kalbą, domėjimąsi Lietuvos istorija bei ryšį su savo šaknimis.

Ypač jai įsiminė vienas pokalbis su dukra Greta. Mergaitės mintis, kad baigusi mokyklą ji svarsto apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje, Agnią sujaudino iki ašarų.

Tokios akimirkos jai primena, kad svarbiausios vertybės perduodamos ne vien žodžiais, bet ir kasdieniu pavyzdžiu.

Kadaise mergaitė iš Šiaulių suprato, jog viena stipendija gali pakeisti gyvenimo kryptį. Dabar Agnia Grigas tiki, kad tokių galimybių turi būti kuo daugiau visiems jauniems žmonėms – nepriklausomai nuo to, kurioje Lietuvos vietoje jie augtų.

Ji vis dažniau galvoja ne apie asmeninius būsimus pasiekimus, o apie tai, ką gali duoti Lietuvai ir jaunajai kartai. Tai istorija ne tik apie Kolumbijos bei Oksfordo universitetus ar tarptautinę karjerą, bet ir apie mergaitę iš Šiaulių, prieš daugelį metų su mama išvykusią į Ameriką su vienu lagaminu ir daug nežinios. Sukauptą patirtį, žinias ir laiką ji dabar skiria tam, kad daugiau jaunų žmonių gautų galimybes, kurių kadaise ieškojo pati.