LRT vadovės likimas ant svarstyklių: M. Garbačiauskaitė-Budrienė reikalauja viešo posėdžio

LRT taryba kitą savaitę spręs, ar nacionalinio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė padarė pažeidimą, susijusį su neatskleistais duomenimis apie asmenis, iš kurių įstaiga įsigijo paslaugas. Vadovė prašo šį klausimą svarstyti viešai.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė ketvirtadienį feisbuke nurodė mananti, kad mėginimas pripažinti ją pažeidus darbo pareigas yra neteisėtas tiek procedūriniu, tiek turinio požiūriu. Dėl to ji kreipėsi į LRT tarybą, prašydama viešo nagrinėjimo, juolab kad viešus posėdžius numato LRT įstatymas.

BNS anksčiau skelbė, kad taryba dėl galimo generalinės direktorės pažeidimo ketina apsispręsti rugsėjo 22 dieną.

Prokuratūra nustatė viešumo trūkumus

LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas BNS teigė, kad vadovės atsakomybės klausimas svarstomas po to, kai prokuratūra dar vasarą nustatė, jog tokia praktika pažeidžia LRT veiklos ir atskaitingumo principus, taip pat visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus žinoti, kaip panaudojami viešieji pinigai.

Anot jo, prokuratūra taip pat konstatavo, kad buvo apribota galimybė nustatyti tiekėjus, kuriems skiriama nauda iš valstybės biudžeto, bei jų ryšius su LRT.

LRT generalinė direktorė atkreipė dėmesį, kad M. Jurkynas žiniasklaidai jau kalba apie šiurkštų pažeidimą, nors, jos vertinimu, tai automatiškai reikštų jos atleidimą. Ji taip pat teigė, kad pati LRT taryba anksčiau palaikė poziciją neviešinti autorių pavardžių.

Pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, visuomenė turi teisę stebėti diskusiją, nes galimo pažeidimo dalykas susijęs su viešumu ir viešuoju interesu. Ji pridūrė, kad jei buvo transliuojami generalinio direktoriaus rinkimai, turėtų būti transliuojamas ir atleidimo procesas.

Anksčiau šiemet Seimas priėmė naują LRT vadovo atleidimo tvarką, pagal kurią generalinis direktorius gali būti atleistas nustačius šiurkštų pareigų pažeidimą.

Generalinė prokuratūra savo sprendimu įpareigojo LRT individualiai įvertinti kiekvieną situaciją, kai viešai skelbiamose programų pirkimų ataskaitose nenurodomi fizinių asmenų, kurie yra tiekėjai, vardai ir pavardės.

Toks sprendimas priimtas nustačius, kad LRT nepaskelbė paslaugų tiekėjų duomenų, kai savo interneto svetainėje pateikė ataskaitą apie 2025 metais neskelbiamos apklausos būdu įvykdytus programų pirkimus.

Prokuratūra įvertino, kad sprendimą neviešinti visų tiekėjų LRT priėmė bendrai, neįvertinusi kiekvieno konkretaus pirkimo atskirai. Prokuratūros teigimu, kiekvienu atveju būtina nustatyti individualias aplinkybes, kad būtų galima rasti pusiausvyrą tarp pirkimų skaidrumo ir viešumo bei tiekėjų teisių ir teisėtų interesų apsaugos.

Sprendimą priėmė Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, išnagrinėjęs Seimo Audito komiteto prašymą.