Sveikatos signalas vis garsesnis: lietuviai serga dažniau, o eilės pas medikus ilgėja

Nors beveik kas antras Lietuvos gyventojas savo sveikatą vertina gerai, statistika atskleidžia priešingą tendenciją: žmonės dažniau lankosi gydymo įstaigose, vartoja daugiau vaistų, o daugiau nei pusė susiduria su lėtinėmis ar ilgalaikėmis sveikatos problemomis. Antsvorio arba nutukimo turi 61 proc. gyventojų, o depresijos simptomus patiria daugiau nei ketvirtadalis.

Naujausias Valstybės duomenų agentūros (VDA) 2025 m. gyventojų sveikatos statistinis tyrimas parodė, kad lėtine liga ar ilgalaikiu sveikatos sutrikimu skundžiasi 52 proc. šalies gyventojų.

Sveikatos savivertė itin priklauso nuo amžiaus. Tarp 15–24 metų žmonių labai gerai arba gerai savo sveikatą įvertino 88 proc., o 75 metų ir vyresniųjų grupėje taip manė vos 7 proc. gyventojų. Šioje amžiaus grupėje 44 proc. savo sveikatą apibūdino kaip blogą arba labai blogą, ketvirtadienį pristatydama tyrimo rezultatus nurodė VDA Gyventojų ir namų ūkių statistikos skyriaus vedėja Inga Daunaravičienė.

Vyrai savo sveikatos būklę vertino palankiau nei moterys. Labai gera arba gera ji atrodė 56 proc. vyrų ir 42 proc. moterų. Blogai arba labai blogai ją vertino atitinkamai 11 proc. vyrų bei 18 proc. moterų.

Ilgalaikių negalavimų turėjo 57 proc. moterų ir 44 proc. vyrų. Tarp 65 metų ir vyresnių gyventojų tokių problemų nustatyta aštuoniems iš dešimties žmonių.

Apie 37 proc. apklaustųjų buvo padidėjęs arterinis kraujospūdis, 28 proc. – padidėjęs cholesterolio, kraujo lipidų ar trigliceridų kiekis. Apatinės nugaros dalies ligomis arba lėtiniais nugaros sutrikimais skundėsi 34 proc. gyventojų. Alergijas, įskaitant alerginę slogą, šienligę, akių uždegimą, dermatitą ar alergiją maistui, patyrė kas dešimtas apklaustasis.

Depresijos simptomų ir nutukimo daugėja

Tyrimas užfiksavo reikšmingą depresijos simptomų augimą. Per dvi savaites iki apklausos juos jautė 27 proc. gyventojų, nors 2019 m. tokių buvo 18 proc., o 2014 m. – 12 proc. Apie šiuos simptomus nurodė 31 proc. moterų ir 20 proc. vyrų. Didžiausias rodiklis nustatytas tarp 75 metų ir vyresnių moterų – 49 proc.

Didėja ir antsvorio bei nutukimo mastas. 2025 m. antsvorio turėjo arba buvo nutukę 61 proc. 18 metų ir vyresnių šalies gyventojų. 2019 m. šis rodiklis siekė 57 proc. Nutukusiųjų dalis per tą laiką išaugo nuo 19 proc. iki 22 proc., o normalaus kūno masės indekso gyventojų dalis sumažėjo nuo 41 proc. iki 38 proc.

I. Daunaravičienė pabrėžė, kad svarbiausia per šešerius metus išryškėjusi tendencija yra ne mažo svorio, o per didelio kūno svorio augimas.

Kai kurie gyvensenos rodikliai gerėjo. Kasdien rūkančių žmonių dalis nuo 2014 m. sumažėjo nuo 20 proc. iki 16 proc., o 2025 m. visiškai nerūkančiųjų buvo 81 proc. Vis dėlto elektroninių cigarečių vartojimas didėjo: 2025 m. jas kasdien arba kartais rūkė 6 proc. gyventojų, kai 2019 m. – 4 proc. Tarp 15–24 metų jaunuolių šis rodiklis buvo 15 proc., o 25–34 metų grupėje – 16 proc.

Rečiau vartojamas alkoholis. Bent kartą per savaitę alkoholinius gėrimus gėrė 10 proc. gyventojų, palyginti su 13 proc. 2019 m. ir 14 proc. 2014 m. Tuo pačiu 35 proc. respondentų nurodė, kad per metus iki apklausos alkoholio nevartojo visai.

Tačiau vaisių ir daržovių vartojimo įpročiai negerėjo. Vaisius bent kartą per dieną valgė 37 proc. gyventojų, nors 2019 m. tokių buvo 47 proc. Daržoves kasdien valgė 45 proc. apklaustųjų, palyginti su 54 proc. 2019 m. Bent 30 minučių per dieną sportavo ar aktyviai leido laisvalaikį 11 proc. gyventojų. Aktyviausi buvo 15–24 metų žmonės, kurių buvo 26 proc., o mažiausiai aktyvūs – 65 metų ir vyresni gyventojai, kurių buvo 4 proc.

Paslaugų reikia dažniau, tačiau jų tenka laukti

Apklausa taip pat parodė, kad gyventojams sunkiau laiku pasiekti sveikatos priežiūros paslaugas. Dėl ilgų eilių per metus iki tyrimo vizitą atidėjo 24 proc. gyventojų. 2019 m. taip elgtis teko 20 proc., o 2014 m. – 11 proc. Per metus pas šeimos gydytoją kreipėsi 80 proc. apklaustųjų, o pas gydytoją specialistą arba chirurgą – 48 proc. Pastarasis skaičius buvo 13 procentinių punktų didesnis nei 2019 m.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Duomenų analizės skyriaus patarėja Žilvinė Našlėnė, palyginusi apklausos duomenis su faktiniais rodikliais, nurodė, kad vis daugiau žmonių iš tiesų kreipiasi į gydymo įstaigas.

Dešimčiai tūkstančių gyventojų teko apie 9 tūkst. asmenų, kuriems registruota viena ar kita diagnozė. Moterų rodikliai buvo aukštesni nei vyrų. Dažniausiai gyventojai kreipėsi dėl kraujotakos sistemos ligų: per dešimtmetį šis rodiklis išaugo nuo 3 tūkst. iki beveik 3,5 tūkst. atvejų 10 tūkst. gyventojų.

Augo ir kvėpavimo sistemos ligų rodiklis – nuo maždaug 3 tūkst. iki kiek daugiau nei 3,6 tūkst. atvejų 10 tūkst. gyventojų. Didėjimo tendencija stebima visose ligų grupėse – jungiamojo audinio, raumenų ir skeleto, endokrininių, mitybos bei medžiagų apykaitos, taip pat virškinimo sistemos ligų. Ž. Našlėnė pažymėjo, kad pokyčiai priklauso ir nuo žmonių kreipimosi į medikus, ir nuo jų rūpinimosi sveikata.

Ryškiai auga dislipidemijos, arba padidėjusio „blogojo“ cholesterolio, rodikliai. Taip pat daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu ir širdies nepakankamumu, o po COVID-19 laikotarpio didėjanti tendencija pastebima ir tarp žmonių, sergančių krūtinės angina.

Daugėja ir psichikos bei elgesio sutrikimų. Dažniausiai registruoti nuotaikos sutrikimai, demencija bei Alzheimerio liga, protinis atsilikimas, psichologinės raidos sutrikimai, šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai.

Po COVID-19 laikotarpio didėja ir stacionare gydomų žmonių skaičius, nors jis dar nesiekia iki pandemijos buvusio lygio. 2025 m. stacionare gydėsi daugiau kaip 700 tūkst. asmenų.

Dažniausia gydymo ligoninėje priežastis buvo kraujotakos sistemos ligos. Ž. Našlėnė atkreipė dėmesį ir į virškinimo sistemos ligas, išskyrus dantų ligas: dėl jų stacionare gydyta beveik 65 tūkst. žmonių.

Nors su alkoholio vartojimu tiesiogiai susijęs ligotumas pastaraisiais metais šiek tiek mažėjo, padėtis išlieka nedžiuginanti. 2025 m. tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusios ligos buvo registruotos maždaug 27 tūkst. asmenų. Pagal šiuos rodiklius išsiskyrė vyrai ir kaimo vietovių gyventojai.

Kreipimąsi į medikus lemia ne vien ligos

Valstybinės ligonių kasos (VLK) Informacinių sistemų valdymo skyriaus patarėja–duomenų analitikė Saulė Greičiuvienė teigė, kad per pastarąjį dešimtmetį išaugusį apsilankymų pas sveikatos specialistus skaičių lemia ne tik didesnis ligotumas.

Viena priežasčių yra augantis lėtinių ligų skaičius ir tai, kad žmonės serga ilgiau nei lyginant su 2019 m. Kita galima priežastis – geresnis gyventojų sveikatos raštingumas: žmonės labiau domisi savo sveikata ir sveikatos sistemos galimybėmis, todėl dažniau ieško specialistų pagalbos.

Pasak S. Greičiuvienės, plečiamas ir ambulatorinių paslaugų spektras. Palyginus 2015 m. ir 2019 m., jis padidėjo maždaug 45 proc. Vieno apsilankymo metu dabar gali būti suteikiama gerokai daugiau skirtingų paslaugų nei anksčiau, o tai taip pat gali turėti įtakos dažnesniems vizitams pas specialistus ar šeimos gydytojus.

Per lyginamąjį laikotarpį pas šeimos gydytojus besikreipiančių gyventojų skaičius augo 7 proc. – nuo 1,9 mln. 2019 m. iki 2,1 mln. 2025 m. Tai sudarė apie 70 proc. prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų prisirašiusių asmenų.

Šis procentas mažesnis už tyrime nurodytus 80 proc., tačiau ambulatorinėje grandyje svarbus ne tik pacientų, bet ir apsilankymų skaičius. 2025 m., palyginti su 2019 m., tokių apsilankymų buvo 15 proc. daugiau, vadinasi, pacientai pas šeimos gydytojus lankėsi dažniau.

Kreipimasis į gydytojus specialistus didėjo panašiu tempu ir siekė apie 78 proc., arba maždaug 56 proc. nuo prisirašiusių gyventojų skaičiaus. Šis rezultatas buvo šiek tiek didesnis nei tyrimo metu gautas rodiklis.

Receptą vaistams turėjo 74 proc. pacientų

Per dvi savaites iki apklausos receptinius vaistus vartojo 55 proc. gyventojų – 12 procentinių punktų daugiau nei 2019 m. Nereceptinius vaistus, vitaminus ar vaistažolių preparatus vartojo 69 proc. respondentų, kai 2019 m. jų buvo 58 proc.

VLK specialistė nurodė, kad realus receptinius vaistus vartojančių žmonių skaičius yra dar didesnis. Receptinių ir nereceptinių preparatų vartojimo augimą ji tiesiogiai siejo su didesniu gyventojų ligotumu.

Prie to galėjo prisidėti ir pokyčiai vaistų kompensavimo sistemoje. Vis daugiau anksčiau tik iš dalies kompensuotų vaistų dabar kompensuojami 100 proc., be to, įvestas vaistų priemokų krepšelis sumažino gyventojams tenkančią finansinę naštą.

Pagal e. sveikatos vaistų išrašymo duomenis, 2025 m. bent vieną receptą vaistui turėjo apie 74 proc. prisirašiusiųjų. Iš visų išrašytų receptų kompensuojamieji sudarė maždaug 45–50 proc. 2025 m. receptiniams vaistams skirtos sumos 84 proc. padengė PSDF lėšos, o 16 proc. sumokėjo patys gyventojai.

VDA nurodo, kad gyventojų sveikatos statistinis tyrimas vyko 2025 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais. Jame dalyvavo daugiau kaip 5,2 tūkst. 15 metų ir vyresnių gyventojų. Tyrimas pagal bendrą metodiką vykdomas visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse.