Trūkčioja akies vokas: priežastis gali būti visai ne magnio stoka

Staiga pradėjęs virpėti akies vokas daugeliui yra gerai pažįstamas ir dažniausiai po kelių minučių praeinantis pojūtis. Tačiau kartais viršutinio arba apatinio voko trūkčiojimai kartojasi dažniau, užsitęsia ir ima kelti diskomfortą. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Irena Garuckienė pabrėžia, kad nors pirmoji žmonių mintis neretai būna apie magnio trūkumą, šį simptomą gali sukelti ir kiti, iš pažiūros nesusiję veiksniai.

Magnis – ne pati dažniausia priežastis

Nevalingi aplink akis esančių raumenų, dažniausiai viršutinio ar apatinio voko, spazmai yra patyrę apie 70 proc. pasaulio gyventojų. Ši būklė vadinama miokimija ir dažniausiai nėra pavojinga, nors ją gali lemti įvairios priežastys.

Pasak I. Garuckienės, magnis nuo seno siejamas su raumenų veiklos pokyčiais, todėl nenuostabu, kad pajutus voko trūkčiojimą pirmiausia įtariamas šio mikroelemento stygius. Magnis svarbus raumenų susitraukimams ir energijos gamybai, o jo trūkumas gali pasireikšti nuovargiu, bendru silpnumu bei raumenų spazmais.

Vienas labiausiai atpažįstamų magnio stokos požymių raumenims yra nevalingi susitraukimai, pavyzdžiui, mėšlungis. Magnis padeda blokuoti perteklinį kalcio kiekį raumenų audiniuose. Kai šio mineralo stinga, daugiau kalcio pasiekia raumenis ir gali išprovokuoti spazmus. Magnio trūkumas taip pat gali turėti įtakos nervinių impulsų perdavimui, o tai gali prisidėti prie nevalingų raumenų susitraukimų.

Vis dėlto vaistininkė nurodo, kad būtent magnio stoka voko trūkčiojimą sukelia gana retai. Dėl to reikėtų įvertinti bendrą sveikatos būklę ir kasdienius įpročius.

Dažnai kaltininkai slypi kasdienybėje

Pasak I. Garuckienės, voko trūkčiojimą daug dažniau nei magnio trūkumas gali lemti nuovargis, miego stygius, nuolatinis rūkymas, akių pervargimas ir sausumas, stresas arba pernelyg didelis kofeino kiekis. Vaistininkė pastebi, kad konsultacijų metu žmonės apie šiuos veiksnius ne visuomet pagalvoja.

Vokas gali pradėti trūkčioti dėl kelių vienu metu veikiančių priežasčių. Stresas, miego trūkumas ir nuovargis yra glaudžiai susiję. Stresas gali pakeisti kai kurių hormonų lygį organizme, didinti raumenų įtampą bei nervų sistemos jautrumą. Pakilęs adrenalino ir kortizolio kiekis veikia nervinius impulsus, kontroliuojančius raumenų judesius, todėl trūkčiojimai gali atsirasti tiek aplink akis, tiek galūnėse. Stresas yra viena dažniausių miokimijos priežasčių.

Dažna viršutinio ar apatinio voko trūkčiojimo priežastis taip pat yra akių nuovargis, sausumas arba sudirgimas. Tai gali paskatinti ilgas darbas prie kompiuterio, korekcinių akinių ar lęšių nenešiojimas, kai jų reikia, alerginės reakcijos ar dėl besikeičiančių aplinkos sąlygų išsausėjęs oras.

Tokiais atvejais rekomenduojama reguliariai ilsinti akis nuo intensyvios veiklos, sąmoningai dažniau mirksėti ir pasirūpinti tinkamu darbo vietos apšvietimu. Jei akys sausėja, peršti ar yra dirginamos, galima naudoti drėkinamuosius lašus, dar vadinamus dirbtinėmis ašaromis. Jų sudėtyje galima ieškoti hialurono rūgšties, padedančios drėkinti akies paviršių.

Vaistininkės teigimu, gali būti naudingi ir akims skirti maisto papildai su omega-3 riebalų rūgštimis, vitaminu E, liuteinu arba cinku. Tačiau normaliam regėjimui nepakanka kelių kapsulių – papildus reikėtų vartoti bent mėnesį ar du, prieš tai pasitarus su gydytoju arba vaistininku.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

I. Garuckienė ragina vertinti ne vien tai, kiek laiko trūkčioja vokas, bet ir paties simptomo pobūdį. Įprasta voko miokimija paprastai būna nestipri ir apima konkrečią vietą, tačiau yra ir kitų nevalingų raumenų susitraukimų formų, kurias turėtų įvertinti gydytojas specialistas.

Pas gydytoją reikėtų kreiptis, jei trūkčiojimas nesibaigia kelias savaites, stiprėja arba ima trukdyti kasdieniam gyvenimui. Nedelsti svarbu ir tuomet, kai susitraukimo metu vokas nusvyra ar visiškai užsimerkia, trūkčioti pradeda kitos veido ar kūno vietos, pasireiškia raumenų silpnumas, pakinta regėjimas arba tampa sunku atmerkti akį.

Jeigu vokas pradėjo trūkčioti neseniai ir nėra kitų nerimą keliančių požymių, pirmiausia verta kelioms dienoms daugiau dėmesio skirti miegui ir poilsiui. Taip pat rekomenduojama mažinti kavos bei energinių gėrimų vartojimą, riboti nikotiną ir alkoholį, reguliariai daryti pertraukas dirbant prie ekranų. Kartais tokių pokyčių pakanka, kad trūkčiojimas praeitų.

Dažniausiai miokimija yra laikina organizmo reakcija į kasdienius dirgiklius. Tačiau jei ji užsitęsia, stiprėja ar pasireiškia kartu su kitais simptomais, priežasties reikėtų ieškoti kartu su gydytoju.