Aortos aneurizma gali tūnoti be jokių ženklų: gydytoja įvardijo, kada gresia mirtinas plyšimas

Rugsėjo 19-ąją minima Pasaulinė aortos diena, skirta atkreipti dėmesį į vieną klastingiausių šios stambiosios arterijos ligų – aneurizmą. Ji dažnai vadinama tylia žudike, nes ilgą laiką žmogus gali nejausti jokių simptomų, o liga nustatoma tik tuomet, kai pavojus jau būna didelis.

Aorta yra didžiausia žmogaus organizmo kraujagyslė. Jos sienelė gali pradėti plėstis nepastebimai, o pasiekus tam tikrą diametrą aorta gali plyšti. Toks plyšimas laikomas viena pavojingiausių skubių būklių medicinoje, nors pats aortos plėtimasis paprastai nesukelia jokių juntamų požymių.

Apie šią vyresniame amžiuje dažniau pasitaikančią ligą pranešime spaudai pasakoja Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos klinikos gydytoja angiochirurgė Arnolda Marija Baškytė.

Silpnėjanti sienelė gali lemti aneurizmos atsiradimą

Aortos aneurizma išsivysto tada, kai dėl įvairių priežasčių susilpnėja kraujagyslės sienelė, o viena jos vieta ima platėti. Kai išsiplečia pilvinė aorta, nustatoma aneurizma. Šis procesas paprastai nėra staigus – jis vyksta palaipsniui dėl kraujagyslės sienelės struktūrinių pokyčių, genetinių veiksnių bei ilgalaikio padidėjusio kraujospūdžio poveikio.

Pilvo aortos aneurizmos formavimuisi reikšmingi lėtiniai degeneraciniai ir uždegiminiai aortos sienelės procesai. Dėl struktūros pokyčių sienelė praranda dalį atsparumo ir pamažu plečiasi. Krūtinės aortos aneurizmų atsiradimo priežastys gali būti kitokios: įtakos gali turėti genetinės ligos, įgimti aortos pokyčiai, degeneraciniai procesai ir kiti veiksniai.

Gydytoja pabrėžia, kad aneurizma nėra tik padidėjusi kraujagyslė – tai patologinis procesas, keičiantis pačios jos sienelės savybes. Aneurizmai didėjant, kartu kyla ir plyšimo tikimybė, todėl itin svarbi ankstyva diagnostika.

Riziką didina rūkymas, amžius ir paveldimumas

Aortos aneurizmos riziką didina rūkymas, vyresnis amžius, vyriška lytis, aukštas arterinis kraujospūdis, paveldimumas bei kitos širdies ir kraujagyslių ligos. Didesnė tikimybė susirgti gali būti ir tiems žmonėms, kurių šeimoje jau buvo nustatyta aortos aneurizma.

Su didesne krūtinės aortos ligų rizika taip pat siejamos kai kurios genetinės ligos, tarp jų – Marfano sindromas.

Visiškai apsisaugoti nuo aneurizmos ne visuomet galima, tačiau dalį rizikos veiksnių įmanoma kontroliuoti. Arnolda Marija Baškytė rekomenduoja mesti rūkyti, reguliariai matuoti kraujospūdį, kontroliuoti cholesterolio kiekį ir kūno svorį bei išlikti fiziškai aktyviems. Jei šeimoje buvo aortos aneurizmos atvejų ar žmogus turi kitų rizikos veiksnių, verta su gydytoju aptarti tikslingo ištyrimo galimybę.

Anksti nustatyta liga gali būti diagnozuojama dar neatsiradus pavojingoms komplikacijoms.

Dažnai liga aptinkama atsitiktinai

Kadangi aneurizma ilgai gali nesukelti jokių simptomų, apie ją turėtų žinoti ir pacientai, ir šeimos gydytojai bei kitų sričių specialistai. Įvertinus žmogaus amžių, rizikos veiksnius, šeimos anamnezę ir nusiskundimus, galima įtarti ligą ir laiku nukreipti reikalingiems tyrimams.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje pacientus konsultuoja kraujagyslių chirurgai. Čia atliekami kraujagyslių ultragarsiniai tyrimai, įskaitant dvigubo skenavimo tyrimą. Aortos bei kitų kraujagyslių būklei įvertinti prireikus atliekama ir kompiuterinės tomografijos angiografija. Tyrimo pasirinkimas priklauso nuo įtariamos ligos ir reikalingos informacijos.

Ligoninės praktikoje aortos aneurizma kartais randama atsitiktinai, kai dėl kitų sveikatos sutrikimų pacientui atliekamas pilvo ultragarso arba kompiuterinės tomografijos tyrimas. Tai dar kartą patvirtina, kad liga ilgą laiką gali nepasireikšti.

Turėdami šeimos gydytojo siuntimą, pacientai Respublikinėje Šiaulių ligoninėje įprasta tvarka gali registruotis kraujagyslių chirurgo konsultacijai ir reikalingiems tyrimams.

Gydytojai angiochirurgai Tomas Ptašinskas ir Mohamad Chamsin trejus metus vykdė nemokamą pilvo aortos patikros akciją, į kurią buvo kviečiami vyresni nei 65 metų vyrai ir moterys. Per tris akcijos dienas išsitirti atvyko 556 žmonės. Pilvo aortos aneurizma nustatyta 22 dalyviams, dar penkiems diagnozuota klubinė aortos aneurizma. Tokia patikra leidžia aptikti patologiją tuomet, kai gydymo rezultatai yra labai geri.

Kada aneurizmą būtina gydyti?

Nustačius aortos aneurizmą, vertinamas jos dydis, vieta, augimo tempas ir bendra paciento sveikatos būklė. Operacija reikalinga ne visais atvejais. Jeigu aneurizma nedidelė ir šiuo metu nekelia grėsmės gyvybei, pacientui sudaromas individualus stebėjimo planas.

Tokiu atveju svarbu reguliuoti kraujospūdį, nerūkyti ir laikytis gydytojo nurodymų dėl kontrolinių tyrimų. Gydymas svarstomas aneurizmai didėjant, sparčiai progresuojant, sukeliant simptomus arba pasiekus tokį dydį, kai gydymo nauda jau viršija riziką. Sprendimą lemia aneurizmos vieta, anatomija, paciento būklė ir kiti klinikiniai veiksniai.

Taikomi du pagrindiniai gydymo būdai. Atliekant atvirą chirurginę operaciją, pažeista aortos dalis pakeičiama kraujagysliniu protezu. Kitas metodas – endovaskulinis gydymas, kai per kraujagyslę į aneurizmos vietą įvedamas specialus stentgraftas.

Aortos aneurizmos plyšimas kelia tiesioginę grėsmę gyvybei. Staiga pajutus ypač stiprų krūtinės, nugaros ar pilvo skausmą, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.