Drono numušimas galėjo kainuoti milijoną eurų: ekspertai aiškina, kodėl svarbiausia buvo ne kaina

Antradienio naktį Lietuvos oro erdvę pažeidusį droną raketine ginkluote sunaikino iš Šiaulių pakilę Italijos sąjungininkų naikintuvai. Po šio įvykio viešojoje erdvėje kilo diskusija, kiek galėjo atsieiti tokia operacija ir ar nebuvo galima pasirinkti pigesnio sprendimo.

Skelbta, kad drono neutralizavimas galėjo kainuoti iki milijono eurų. Dalis ekspertų pabrėžia, kad galimi nuostoliai, kuriuos būtų sukėlęs bepiločio orlaivio smūgis, galėjo būti gerokai didesni. Kiti svarstymus apie operacijos kainą vertina kaip ciniškus.

Arūnas Kumpis: naikintuvai nėra tinkamiausia priemonė prieš dronus

Ukrainoje kariavęs savanoris ir dronų ekspertas Arūnas Kumpis antradienį tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ teigė, kad naikintuvai nėra efektyviausias būdas kovoti su bepiločiais orlaiviais. Jo vertinimu, būtina rimtai svarstyti specialiai tam skirtų priemonių diegimą.

Ekspertas atkreipė dėmesį į JAV patirtį kare su Iranu bei Saudo Arabijos šalių bandymus taikinius naikinti brangiomis žemė–oras raketomis. Pasak jo, tokie sprendimai turi būti vertinami ir ekonominiu požiūriu.

A. Kumpio skaičiavimu, šio drono numušimas galėjo atsieiti maždaug milijoną eurų. Jis taip pat priminė, kad raketų atsargos nėra neribotos.

Jo teigimu, šaudyti raketas į 30–50 tūkst. dolerių vertės dronus, kurių per dieną gali būti paleidžiama dešimtys ar net šimtai, būtų neadekvačiai brangu ir greitai išeikvotų amuniciją. Tokios raketos iš tiesų gali būti reikalingos, jei pradėtų skristi raketos, į Lietuvos erdvę bandytų patekti desantas ar atskristų naikintuvai.

Darius Antanaitis: apsaugotos gyvybės svarbiau už išlaidas

Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis komentarus, esą dronas buvo pigesnis už jo numušimą, pavadino neprofesionaliais. Jis pabrėžė, kad svarbiausia yra Lietuvos gyventojų saugumas, o ne operacijos kaina.

Pasak eksperto, ginklai įsigyjami tam, kad būtų apginti piliečiai, todėl kilus grėsmei jie pasirenkami pagal efektyvumą, o ne pigumą. D. Antanaitis akcentavo, kad jei gyventojai ir jų turtas apsaugoti, kiti klausimai tampa antraeiliais, nes pinigus galima uždirbti, o žmogaus gyvybių susigrąžinti neįmanoma.

Jis taip pat nurodė, kad grėsmės neutralizavimas visada kainuoja daugiau nei pati grėsmė. Eksperto teigimu, karių mokymas, treniruotės ir antžeminių mobilių komandų išlaikymas būtų kainavę daugiau nei praėjusios nakties drono sunaikinimas.

D. Antanaitis palygino, kad vienas šovinys kainuoja apie 50 centų, tačiau tai nereiškia, jog nereikėtų pirkti daugiau nei tūkstantį eurų galinčios kainuoti neperšaunamos liemenės. Jo vertinimu, grėsmė visuomet yra pigesnė už jos neutralizavimą.

Ekspertas aiškino, kad oro gynybą sudaro keli sluoksniai: trumpojo, vidutinio ir ilgojo nuotolio sistemos bei naikintuvai. Paprastai šios sistemos yra stacionarios ir saugo konkretų objektą, o naikintuvai užtikrina lankstumą – jie gali greitai pasiekti bet kur identifikuotą grėsmę, ją nustatyti ir numušti. Tai leidžia visą parą ir ištisus metus nelaikyti karių skirtingose vietose, bandant nuspėti grėsmės kryptį.

V. Malinionis: reikalingos pigesnės technologijos ir greitesni sprendimai

Gynybos ekspertas V. Malinionis pažymėjo, kad drono padaryta žala tikriausiai būtų kainavusi daugiau nei jo numušimas. Kaip pavyzdį jis pateikė galimą sprogimą prie hidroakumuliacinės elektrinės – tokio incidento nuostoliai, jo vertinimu, būtų gerokai didesni. Tačiau ekspertas pripažino, kad tokie palyginimai yra labai subjektyvūs.

V. Malinionis sutiko, jog egzistuoja ir pigesnės technologijos dronams naikinti. Jo teigimu, raketinė ginkluotė yra gerokai brangesnė nei interceptorinių dronų naudojimas, tačiau kol per mėnesį į Lietuvos oro erdvę įskrenda tik vienas dronas, valstybė gali tai sau leisti.

Remdamasis Ukrainos karo patirtimi, ekspertas pigiausiu dronų neutralizavimo būdu įvardijo dronus interceptorius. Tokie bepiločiai priskrenda prie grėsmę keliančio drono ir jį sunaikina. Vis dėlto jie turi būti nuolat tobulinami, prisitaikant prie besikeičiančių technologijų.

Ekspertas atkreipė dėmesį, kad Rusija jau modernizavo dalį savo dronų ir naudoja reaktyvinius bepiločius, kurie pasiekia daug didesnį greitį nei įprasti benzininiais ar elektriniais varikliais varomi dronai. Todėl, anot jo, vyksta technologinė kova, o interceptoriams taip pat reikia reaktyvinių variklių.

V. Malinionio nuomone, kariuomenei turi būti suteiktos galimybės bepiločius orlaivius naikinti efektyviai ir ekonomiškai. Jis kritikavo pernelyg lėtus gynybos technologijų įsigijimo procesus, teigdamas, kad dabartinės procedūros pritaikytos vakar dienos poreikiams ir neatliepia rytdienos iššūkių.

Pasak eksperto, Lietuvos įsigijimų ir planavimo ciklai trunka metus, o Rusija modernizuojasi greičiau. Prie tokių sąlygų turėtų prisitaikyti ne tik Lietuva, bet ir visa Europa, nes taikos meto biurokratinių procesų taikymas gali lemti situaciją, kai nebus kuo apsiginti. Jis taip pat pabrėžė būtinybę daugiau dėmesio skirti civilinei saugai.

Dronas numuštas Kaišiadorių rajone

Primename, kad antradienio naktį Vilniaus ir Kauno apskrityse, pastebėjus droną, buvo paskelbtas tikėtinas oro pavojus. Vėliau pranešta, kad bepiločio orlaivio grėsmė neutralizuota, todėl tikėtinas oro pavojus atšauktas.

Droną sunaikino iš Aviacijos bazės Šiauliuose pakilę sąjungininkų iš Italijos naikintuvai, panaudoję raketinę ginkluotę.

Iš pradžių buvo nurodyta, kad dronas galėjo būti neutralizuotas Alytaus rajone, ties Navasiolkų kaimu. Vėliau Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) patikslino, kad jis numuštas ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone.

Preliminariais duomenimis, į Lietuvos oro erdvę dronas įskrido iš Baltarusijos. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas antradienio vakarą patvirtino, kad numuštame drone buvo sprogmuo, kuris buvo neutralizuotas.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad į Lietuvos oro erdvę antradienio naktį įskridęs ir vėliau numuštas objektas buvo Rusijos „Gerbera“ tipo dronas. Anot jo, šis dronas buvo skirtas pulti Ukrainą, tačiau nukrypo nuo kurso.