Lenkija stiprina sieną su Ukraina: po Rusijos atakų ten siunčiami kariai

Lenkija ėmėsi papildomų saugumo priemonių prie sienos su Ukraina. Po Rusijos atakų šalis nusprendė sustiprinti pasienio kontrolės punktų apsaugą ir ten dislokavo kariuomenę, praneša „The Moscow Times“, remdamasis vicepremjeru ir krašto apsaugos ministru Władysławu Kosiniaku-Kamyszu.

Ministro teigimu, pastarųjų dienų įvykiai rodo, kad Rusijos veiksmai kelia pavojų visos Europos saugumui. Dėl to kariai išsiųsti padėti Pasienio apsaugos tarnybai.

18-ojo inžinerijos pulko kariai jau stiprina pasienio punktus ir infrastruktūrą Lenkijos bei Ukrainos pasienyje. Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacinė vadovybė taip pat informavo, kad šiuose darbuose dalyvauja 4-asis inžinerijos pulkas. Jis netoli Dorohusko, Medykos ir Korčovos pasienio punktų įrenginėja stebėjimo bei apsaugos postus.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas paskelbė, kad per artimiausius mėnesius pasienio kontrolės punktai veiks ypatingu režimu.

Pakarpatės vaivadijos vaivadė Teresa Kubas-Hul ketina sušaukti krizių valdymo štabą, kuriame bus aptartas pasienio punktų saugumas. Be kitų klausimų, numatyta įvertinti, ar turima infrastruktūra leistų ekstremaliosios situacijos atveju greitai evakuoti žmones.

Nadbužansko pasienio apsaugos padalinio vadas generolas Jacekas Szcząchoras nurodė pasienio punktų darbuotojams išdalyti šalmus ir neperšaunamas liemenes bei numatyti vietas, kuriose būtų galima slėptis.

Dronai nukrito visai šalia Lenkijos sienos

Rugsėjo 13 dieną Rusijai atakuojant Ukrainą vienas dronas nukrito už 1 km nuo Lenkijos sienos, o kitas – už 5 km. Trečiasis bepilotis orlaivis smogė traukiniui Kyjivas–Varšuva Jahodyno stotyje, esančioje Voluinės srityje. Traukinio keleiviai buvo evakuoti likus 15 minučių iki smūgio, todėl nukentėjusiųjų nebuvo.

Ukrainos pusė nurodė, kad atakos taikiniu galėjo būti diplomatinis traukinys, kuris iš stoties išvyko anksčiau nei planuota. Juo keliavo buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir Vokietijos kanclerio patarėjas užsienio politikos bei saugumo klausimais Günteris Sautteris.

Kitu tuo metu stotyje buvusiu traukiniu važiavo buvęs CŽA direktorius Davidas Petraeusas. Per ataką Lenkijos kariuomenė pakėlė į orą naikintuvus.

Tą pačią rugsėjo 13 dieną D. Tuskas pareiškė besitikintis, kad artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais Rusijos kariniai veiksmai bus intensyvūs bei gali paliesti Lenkijos teritoriją. Jis pabrėžė, kad Lenkija kartu su NATO sąjungininkėmis turi būti pasirengusi bendram atsakui, jei jo prireiktų.

Anksčiau Lenkija iki gruodžio 9 dienos apribojo oro erdvės naudojimą rytinėje šalies dalyje. Apribojimai, be kita ko, apima oro erdvę iki 3 km aukščio, o naktimis skrydžiai šioje zonoje visiškai uždrausti.

Tokio sprendimo imtasi siekiant užtikrinti veiksmingą oro gynybos sistemos darbą vykstant karui Ukrainoje. Vasarą Lenkija kelis kartus kėlė naikintuvus dėl Rusijos karinių oro pajėgų veiksmų.