Lietuvoje prasideda „Perkūno griausmas 2026“: į pratybas šauks iki 2,4 tūkst. rezervo karių

Nuo ketvirtadienio Lietuvoje startuos valstybės ginkluotosios gynybos pratybos „Perkūno griausmas 2026“. Jų metu bus vertinama kariuomenės vadaviečių ir padalinių parengtis, o į įvairius Lietuvos kariuomenės vienetus numatoma pašaukti iki 2,4 tūkst. aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių.

Antradienį pratybas pristatęs Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Giedrius Premeneckas nurodė, kad pagrindinis tikslas – treniruoti perėjimą nuo taikos meto prie krizinės situacijos. Bus aktyvuojami taikos meto užduočių vienetai, stiprinami pasienio ruožai bei kritinė infrastruktūra, taip pat įjungiami greitojo reagavimo budintys vienetai, skirti asimetrinėms grėsmėms neutralizuoti.

Rugsėjį ir spalį iki 2,4 tūkst. aktyviojo rezervo karių bus kviečiami į skirtingus kariuomenės vienetus. Dar daugiau kaip 5 tūkst. rezervo karių bus susisiekiama ryšio priemonėmis, kad būtų atnaujinti jų kontaktiniai ir kiti būtini duomenys.

G. Premenecko teigimu, mobilizacinės pratybų dalies paskirtis – paspartinti ir palengvinti šį procesą, užtikrinti kuo tikslesnes rezervo karių duomenų bazes. Tarnybą baigę ir aktyviojo rezervo pareigas atliekantys kariai turi aiškiai žinoti, į kokį dalinį, kada ir su kuo privalo atvykti, taip pat turi būti atliktos reikalingos procedūros – nuo sveikatos iki saugumo patikrinimų.

Pratybų metu bus aktyvuotos ir karo komendantūros. Karo komendantai jiems priskirtose savivaldybėse mokysis bendradarbiauti su Lietuvos kariuomenės vienetais bei kitomis institucijomis.

Bus modeliuojamos kuo realesnės krizinės aplinkybės

Kariuomenės atstovas pabrėžė, kad siekiama pratybų aplinką maksimaliai priartinti prie realios krizės sąlygų ir patikrinti veiksmus, kurie būtų reikalingi kilus tikrai krizei.

Pagrindinė „Perkūno griausmo“ kryptis – visos valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai. Tam bus derinami Lietuvos kariuomenės, valstybės institucijų, savivaldybių ir sąjungininkų veiksmai bei tikrinamas jų pasirengimas veikti kartu.

G. Premeneckas taip pat akcentavo, kad pratybos buvo suplanuotos iš anksto. Jos nėra tiesioginė reakcija į išaugusį grėsmių lygį ar priešiškų valstybių vykdomą hibridinę veiklą.

Kaip rašė BNS, antradienio naktį iš Baltarusijos į Lietuvą įskridusį droną Kaišiadorių rajone, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, numušė Šiauliuose dislokuoti Italijos naikintuvai.

Rusijai tęsiant invaziją į Ukrainą, pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje buvo paskelbta ir daugiau pranešimų apie galimą oro pavojų.

Pasak Gynybos štabo viršininko, didžiausias dėmesys per pratybas bus skiriamas operacinio lygmens sprendimams bei vadaviečių tarpusavio sąveikai. Vis dėlto, atsižvelgiant į pastaruosius įvykius, kariuomenė kartu galės išmėginti naujas technologijas ir taktinius metodus.

Jis nurodė, kad atskiri pajėgų vienetai taktiniame lygmenyje vykdys savo uždavinius, tačiau pagrindinis pratybų dėmesys bus telkiamas į sprendimų priėmimą operaciniu lygmeniu, vadaviečių sinchronizavimą, nurodymų perdavimą tarp aukštesniosios NATO ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadaviečių.

Kadangi kelias savaites skirtingu intensyvumu veiks visos Lietuvos kariuomenės pajėgos, tai bus tinkamas metas išbandyti ir naujus technologinius bei taktinius sprendimus.

Per pratybas keliuose gali padaugėti karinių vienetų. Dalis sausumos pajėgų ir greitojo reagavimo pajėgoms priskirtų dalinių vykdys užduotis prie kritinės infrastruktūros objektų bei pasienio postų. Gyventojai bus informuojami apie konkrečias karių judėjimo vietas.

„Perkūno griausmas“ vyks Kauno rajono, Pakruojo, Telšių, Anykščių, Švenčionių, Tauragės, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio, Pagėgių ir Ignalinos rajonų savivaldybėse.

Taip pat bus treniruojamasi Kybartų pasienio užkardoje, Nidos užkardoje, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminale, laive „Independence“ bei Klaipėdos uosto infrastruktūroje.

Pratybos „Perkūno griausmas 2026“ tęsis iki spalio 15 dienos.