Namelis iš malkų kainavo tris kartus daugiau: uteniškis atskleidė, kas jame džiugina ir kelia rūpesčių

Antalgės kaime, Utenos rajone, važiuojantieji gali išvysti neįprastą, galbūt pirmą tokį Lietuvoje apie 30 kv. m ploto namelį, kurio sienos sumūrytos iš malkų. Jį kartu su žmona sukūrė uteniškis Ovidijus Urnižius.

Ovidijus pasakojo, kad idėja statyti tokį būstą gimė internete. Jis žiūrėjo vaizdo įrašus, kuriuose Indijos gyventojai iš paprastų medžiagų sparčiai stato namelius, o vėliau, kartu su žmona pradėję domėtis šia tema, jie atrado „cordwood“ technologiją. Daugiau apie statybas jis taip pat dalijasi savo „Youtube“ kanale.

Įkvėpė „cordwood“ technologija

„Cordwood“ yra natūralios statybos metodas: malkos sienoje dedamos skersai ir sutvirtinamos skiediniu. Ovidijus nurodė, kad internete galima rasti nemažai tokios statybos pavyzdžių.

Statydamas namelį jis daugiausia naudojo eglės malkas. Nors Šiaurės Amerikoje ir Kanadoje tokiems darbams dažnai pasirenkamas kedras, Ovidijus nutarė panaudoti savo egles – jis turi miško, kuriame vykdant valymo projektą reikėjo išvalyti eglyną.

Malkoms sujungti buvo naudojamas baltasis cementas, kalkės, smėlis ir mirkytos pjuvenos. Pastarosios padeda mišiniui lėčiau džiūti ir suteikia papildomos šilumos izoliacijos, todėl gaunama medžiaga nėra vien šaltas betonas.

Didžiąją dalį darbų atliko dviese

Namelio pamatai buvo pakloti 2019 metais, o 2020-aisiais prasidėjo mūrijimo darbai. Ovidijus su žmona per vasarą beveik viską atliko savo jėgomis. Jiedu kartu mūrijo 27 dienas, o žmonai pasibaigus atostogoms, paskutines šešias dienas darbus užbaigė Ovidijus.

Iš pradžių namelis buvo pastatytas be terasos, tačiau maždaug po dvejų metų šeima nusprendė ją prijungti. Dengdami stogą sulaukė šiek tiek žmonos brolio pagalbos, kartais talkino ir vienas draugas, bet svarbiausius darbus atliko patys sutuoktiniai.

Po statybų Ovidijus namelyje be pertraukos gyveno pusantrų metų. Nuo vasaros pradžios iki vėlyvo rudens čia gyvendavo ir jo žmona, tačiau žiemą ji persikeldavo į butą, nes namelyje nėra nei vandentiekio, nei tualeto.

Pasak Ovidijaus, iš pradžių šeimai atrodė, kad tokių patogumų nereikia, tačiau gimus kūdikiui dėl to šiek tiek gailisi – su patogumais namelyje būtų galima praleisti daugiau laiko. Pats jis ir dabar ten dažnai užsuka bei pasilieka nakvoti, tačiau dėl pasikeitusios šeimos situacijos grįžo gyventi į butą.

Vietoje planuotų 4 tūkst. eurų išleido 12 tūkst.

Šiame namelyje Ovidijus gyvena jau penkerius metus ir sako per tą laiką spėjęs įvertinti tiek jo pliusus, tiek minusus. Iš pradžių jis skaičiavo, kad statybos atsieis apie 4 tūkst. eurų, tačiau galutinė suma pasiekė 12 tūkst. eurų.

Į šią kainą įskaičiuota viskas – apdaila, grindys, pirties pečiukas ir baldai. Ovidijus pabrėžė, kad išlaidos būtų buvusios dar didesnės, jei būtų reikėję samdyti darbininkus, tačiau daugumą darbų pora atliko savarankiškai.

Vienu svarbiausių privalumų jis laiko išskirtinumą – tokių namelių nėra daug, o šis, jo manymu, galbūt net vienintelis, kuris nėra skirtas vien vasarai. Pirmus porą metų namelyje jautėsi medžio ir gamtos kvapas, o pačią vietą Ovidijus vadina savo sodu. Dar vienas privalumas – artimiausi kaimynai yra už 300 metrų.

Po kelerių metų išryškėjo šilumos problema

Vis dėlto Ovidijus pastebėjo ir trūkumų. Jo teigimu, pirmąją žiemą namelis šilumą išlaikė gerai, tačiau po 5–6 metų tapo aišku, kad jis vėdinasi ir viduje būna šaltoka.

Nors visas namelio plotas yra maždaug 30 kv. m, Ovidijus gyvena tik 18 kv. m erdvėje, tačiau jai prišildyti sunaudoja kibirą malkų. Ryte jis prikūrena iki 25 laipsnių, iki miego temperatūra nukrinta iki 20 laipsnių, o kitą rytą siekia apie 17 laipsnių.

Šią žiemą jis taip pat pastebėjo, kad didesnis šaltis, siekiantis minus 25 laipsnius, yra palankesnis nei minus 5 laipsniai su vėju. Anot Ovidijaus, namas „kvėpuoja“ ir turi smulkių įtrūkimų, todėl vėjas daro didelę įtaką šilumos išsilaikymui.