NATO misija Baltijos šalyse keičia esmę: naujos grėsmės privertė plėsti veiksmus

Vasarą NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse pakeitus oro gynybos misija, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Giedrius Premeneckas pabrėžė, kad tai nėra vien formalus pavadinimo pakeitimas. Jo teigimu, pastarųjų mėnesių įvykiai rodo realiai išaugusias misijos galimybes ir atsakomybes.

Apie tai jis trečiadienį kalbėjo Šiaulių Aviacijos bazėje, kur buvo pristatyta NATO integruota oro ir priešraketinė gynyba.

Sprendimai priimami greičiau

Kontradmirolas nurodė, kad pokytis yra itin reikšmingas Lietuvos oro gynybai: išplėstos atsakomybės bei veiksmų apimtis, atsižvelgiant į dabartinę saugumo situaciją.

Anot G. Premenecko, sprendimų priėmimas tapo spartesnis, taip pat sustiprėjo priimančiosios šalies ir NATO oro pajėgų vadavietės, atsakingos už sprendimus, koordinavimas. Veikimo taisyklės pritaikytos esamoms aplinkybėms, naudojama daug įvairių priemonių, o tai, jo vertinimu, patvirtina ir pastarųjų mėnesių rezultatai.

Jis priminė, kad ankstesnės NATO oro policijos misijos paskirtis buvo stebėti Rusijos orlaivių judėjimą ir identifikuoti lėktuvus, skraidančius šalia Baltijos šalių oro erdvės. Tačiau dabar susiduriama su kitokio pobūdžio pavojais.

Pasak Gynybos štabo viršininko, į Lietuvos oro erdvę patenka įvairių tipų bepiločiai orlaiviai, be to, išlieka raketų keliama grėsmė. Dėl to NATO nutarė išplėsti misijos pobūdį.

Misijos režimas pakeistas rugpjūtį

Kaip anksčiau skelbė BNS, liepą NATO priėmė sprendimą Baltijos šalyse vykdomą oro policijos misiją pertvarkyti į oro gynybos misiją. Prie naujo sąjungininkų veikimo režimo pereita rugpjūtį.

Krašto apsaugos ministerija BNS tuomet nurodė, kad svarbiausias pokytis yra galimybė operatyviau ir lanksčiau nukreipti Aljanso pajėgumus į tas vietas, kur jų reikia labiausiai. Oro gynybos misija yra NATO integruotos oro ir priešraketinės gynybos sistemos dalis. Ši sistema apima naikintuvus, antžemines oro gynybos sistemas, jutiklius, stebėjimo priemones bei vadovavimo struktūras.

Šiuo metu NATO oro gynybos misiją Lietuvoje vykdo Italijos karinių pajėgų kontingentas su naikintuvais. Rugsėjo viduryje jo pajėgos Kaišiadorių rajone, netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, numušė iš Baltarusijos į Lietuvą įskridusį droną.

Rusijai tęsiant invaziją Ukrainoje, pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje ne kartą buvo pranešta apie galimą oro pavojų. Vis dėlto dronas šalies oro erdvėje numuštas pirmą kartą. Anksčiau panašūs atvejai fiksuoti Latvijoje ir Estijoje.

NATO Sąjungininkų oro pajėgų vadavietės vado pavaduotojas generolas leitenantas Guillaume’as Thomas (Gijomas Tomas) teigė, kad oro pajėgumai yra pirmoji gynybos linija. Jo vertinimu, pasitelkus oro pajėgas, ypač sąjungininkų oro pajėgų vadavietę, galima atgrasyti bet kokią grėsmę. Generolas leitenantas taip pat akcentavo aukštą parengties ir pasirengimo lygį, leidžiantį užsitikrinti pranašumą ore prieš bet kokią grėsmę.

NATO valstybės savo karius ir naikintuvus Baltijos šalių oro erdvei saugoti siunčia nuo 2004 metų kovo.