Patalynėje slypi tai, ko nematote: vaistininkė įvardijo, kaip dažnai ją būtina skalbti

Rūpinantis namų švara dažniausiai nepamirštama nuvalyti dulkių, išsiurbti ir išplauti grindų, nušveisti kaitlentės ar orkaitės. Tačiau patalynės keitimas neretai lieka nuošalyje. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Giedrė Tautkevičienė primena pagrindines higienos ir etiketo rekomendacijas.

Patalynę ir rankšluosčius rekomenduojama skalbti kas savaitę

Vaistininkės teigimu, tiek patalynę, tiek rankšluosčius reikėtų plauti ne rečiau nei vieną kartą per savaitę.

Nors matomos dėmės patalynėje atsiranda ne visuomet, joje kaupiasi daugybė negyvų odos ląstelių, dulkių erkučių, prakaito dalelių ir pro atidarytą langą patenkančių žiedadulkių. Miegant be drabužių, patalynėje lieka ir organizmo skysčių. Joje taip pat gali atsirasti gyvūnų plaukų, pleiskanų bei skysčių, jei miegama kartu su augintiniais. Tokia aplinka palanki bakterijoms ir grybeliams, o šilti ir drėgni rankšluosčiai taip pat sudaro tinkamas sąlygas bakterijoms daugintis.

G. Tautkevičienė pažymi, kad sveika ir savo apsauginę funkciją atliekanti oda antrą savaitę naudojant tuos pačius patalynės užvalkalus ar rankšluosčius gali ir nesureaguoti. Vis dėlto alergiškiems žmonėms, sergantiems kontaktiniu dermatitu ar egzema, odos problemos gali paūmėti. Reguliariai nekeičiant pagalvės užvalkalo, probleminės veido odos poros gali kimštis intensyviau.

Nešvarūs apatiniai gali didinti infekcijų riziką

Pasak vaistininkės, apatinius drabužius ir kojines reikėtų keisti kasdien. Kitų drabužių skalbimo dažnumą lemia, kaip dažnai ir kiek laiko jie dėvimi bei kaip intensyviai žmogus prakaituoja. Naują apatinių komplektą rekomenduojama įsigyti kas 6–12 mėnesių, įvertinus jų būklę.

Dažnesnis drabužių plovimas gali lemti greitesnį jų nusidėvėjimą, tačiau retesnis skalbimas kelia daugiau nepageidaujamų pasekmių. Jei drabužiai nėra sutepti, kartais gali užtekti juos praskalauti vandeniu, nenaudojant ploviklio.

Apatiniuose kaupiasi prakaitas ir kiti organizmo skysčiai, o dėl tiesioginio sąlyčio su kūnu gali padidėti šlapimo takų, makšties ar varpos infekcijų rizika. Retai skalbiamos kojinės taip pat siejamos su didesne grybelių sukeltos infekcijos tikimybe.

Bakterijos ir grybeliai žmogų supa nuolat, tačiau paprastai problemų nekyla, jei imuninė sistema yra stipri, organizme pakanka gerųjų bakterijų ir oda atlieka apsauginę funkciją. Sutrikus bent vienai iš šių grandžių, gali išsivystyti infekcija arba uždegimas.

Vaistininkė atkreipia dėmesį ir į kasdien naudojamus higieninius įklotus. Nors daugeliui moterų jie suteikia saugumo jausmą ir, jų pačių vertinimu, leidžia rečiau keisti apatinius, toks įpročio naudojimas didina šlapimo takų infekcijų riziką. G. Tautkevičienės teigimu, moterims, kurias dažnai vargina šlapimo takų uždegimai, verta įvertinti šį veiksnį.

Perdėta higiena taip pat gali pakenkti

Pasak vaistininkės, žalos gali padaryti ne tik nepakankama, bet ir pernelyg intensyvi higiena. Sausą odą turintiems žmonėms svarbu atsakingai rinktis higienos priemones, kad oda nebūtų dar labiau išsausinta.

Sausa ir pleiskanojanti oda yra pažeista, todėl nebegali užtikrinti tinkamos apsaugos. Tokiais atvejais G. Tautkevičienė nurodo, kad gali tikti mažiau sausinantys aliejiniai prausikliai, o po prausimosi svarbu naudoti kremus ir emolientus.

Vaistininkė pasakoja turinti klientų, kurių oda taip išsausėjusi, kad jie nebegali naudoti prausiklių ir turi rečiau praustis vandeniu dėl nuolatinio niežulio, tempimo bei skausmo pojūčio. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad intensyvus makšties dušų naudojimas gali sutrikdyti natūralų pH, todėl dažnėja infekcijos ir sausumas.

Perdėtas higienos laikymasis gali išbalansuoti įprastą organizmo mikroflorą ir paskatinti uždegiminius procesus bei infekcijas.

Pavyzdžiui, riebią galvos odą turintys žmonės dažnai renkasi priemones, stipriai mažinančias riebalų išsiskyrimą. Tačiau pernelyg intensyviai sausinus galvos odą gali pasireikšti priešingas poveikis – organizmas ima kompensuoti sausumą ir išskiria dar daugiau riebalinių medžiagų. Todėl stipriai valančias priemones rekomenduojama naudoti ne dažniau kaip kartą per savaitę.

Panašus poveikis gali atsirasti ilgai ir nuolat vartojant burnos skalavimo skysčius su chlorheksidinu. Ši medžiaga vertinga esant dantenų uždegimui ar po chirurginių intervencijų, tačiau ilgalaikis jos naudojimas gali išbalansuoti natūralią mikroflorą, paskatinti dažnesnį apnašų kaupimąsi ir padidinti gleivinės jautrumą.