Pensijos baimė auga, bet kaupti neskuba: apklausa atskleidė neraminančią lietuvių pasirinkimų kainą

Net 86 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad valstybinės pensijos jų poreikiams senatvėje nepakaks. Priešingos nuomonės laikosi 14 proc. apklaustųjų, kurie tiki, jog valstybės mokamos išmokos jiems bus pakankamos, rodo naujausia apklausa.
SEB banko užsakymu atliktas tyrimas taip pat parodė prieštaringą tendenciją: nors dalis gyventojų mano, kad papildomai kaupti nereikia, beveik du trečdaliai šalies žmonių senatvei išvis nekaupia.
Daugiausia nekaupiančiųjų – tarp mažesnes pajamas gaunančių ir jaunų žmonių
Papildomai pensijai nekaupia 71 proc. respondentų, kurių mėnesio pajamos neviršija 750 eurų. Tokių žmonių yra 69 proc. tarp žemesnį ar vidutinį išsilavinimą turinčių gyventojų ir 68 proc. tarp 18–29 metų amžiaus apklaustųjų.
SEB grupės įmonės „SEB Life and Pension Baltic“ Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė tyrimo pristatyme ketvirtadienį teigė, kad rezultatai kelia nerimą. Ji atkreipė dėmesį, jog nuo pensijų reformos pradžios papildomai nekaupiančių žmonių skaičius padvigubėjo, o beveik du iš trijų gyventojų nekaupia nei antroje, nei trečiojoje pakopoje. Anot jos, kaupimo mastas itin mažas jautresnėse visuomenės grupėse.
I. Pigagienės vertinimu, du iš trijų žmonių iš antrosios pensijų pakopos pasitraukė nepakankamai suprasdami sistemos veikimą. Ji pabrėžė, kad tai rodo nepakankamą finansinį raštingumą, o pasitraukę asmenys sprendimą priėmė nežinodami, kokias pasekmes jis gali turėti jų finansinei ateičiai.
Iš antros pakopos pasitraukė apie 45 proc. dalyvių
Banko duomenimis, šiemet liberalizavus antros pakopos pensijų kaupimo sistemą, per pusmetį iš jos išėjo maždaug 45 proc. visų dalyvių. Apie pusė pasitraukusiųjų pinigus panaudojo vartojimui arba juos išsigrynino, o mažiau nei 5 proc. lėšas investavo.
Vis dėlto norinčiųjų pasitraukti iš sistemos mažėja. Pasak I. Pigagienės, trečiąjį metų ketvirtį pateiktų prašymų pasitraukti buvo dukart mažiau nei antrąjį ketvirtį ir dešimt kartų mažiau nei pirmąjį.
Ji nurodė, kad didžiausias pasitraukimo srautas fiksuotas per pirmąsias kelias pirmojo ketvirčio savaites. Antruoju pasitraukimo laikotarpiu iš sistemos išėjusiųjų buvo penkis kartus mažiau, o pagal dabar pateiktas paraiškas trečiąjį ketvirtį jų skaičius dar sumažėjo perpus, palyginti su antruoju ketvirčiu.
I. Pigagienė taip pat priminė, kad prieš metus atliktas tyrimas parodė, jog prieš pensijų reformą visuomenė į būsimus pokyčius žvelgė pernelyg optimistiškai.
Tyrimo duomenimis, tik 24 proc. apklaustųjų mano, kad iš antrosios pakopos pasitraukę žmonės savarankiškai pradės reguliariai taupyti pensijai. Dar 18 proc. gyventojų nurodė, kad reforma suteikė daugiau lankstumo.
Ekonomistas primena senstančios visuomenės problemą
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad dažnai pamirštamos ilgalaikės Lietuvos demografinės tendencijos. Jis pabrėžė, kad vyresnių nei 64 metų žmonių dalis visuomenėje jau daug metų didėja ir ateityje toliau augs.
Anot ekonomisto, Vakarų valstybės ieško būdų tvariai finansuoti su demografija susijusius iššūkius, nes jų nesprendžiant ateityje visuomenei būtų dar sunkiau.
T. Povilauskas pažymėjo, kad fondų lėšų atsiėmimas ir dėl to išaugęs namų ūkių vartojimas gali trumpam teigiamai paveikti ekonomiką. Tačiau, jo vertinimu, toks poveikis nėra tvarus ir nesukuria stipresnio pagrindo ateičiai.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą rugpjūtį atliko bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo 1 tūkst. respondentų.




