Rekordiniai pinigai, bet stringantys pajėgumai: Čmilytė-Nielsen pažėrė priekaištų Kaunui

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kritiškai vertina krašto apsaugos ministro Roberto Kauno darbą. Jos teigimu, gynybai numatytas didelis finansavimas realiais pajėgumais virsta ne tokiu tempu, kokio reikėtų.

Penktadienį Žinių radijui politikė sakė turinti priekaištų ministrui, nes reikšmingos biudžeto lėšos, jos vertinimu, nepakankamai sparčiai tampa konkrečiais gynybiniais pajėgumais. Anot V. Čmilytės-Nielsen, nors visų reikalingų priemonių įsigijimas norimu greičiu gali būti sudėtingas, kliūtimi tampa ir institucijų, dirbančių su gynybiniais pajėgumais, vadybiniai pajėgumai.

Ji pabrėžė, kad Gynybos resursų agentūroje ir kitose susijusiose institucijose trūksta darbuotojų, ekspertų bei vadybinių gebėjimų.

Politikė taip pat atkreipė dėmesį, kad Krašto apsaugos ministerijoje vis dar yra neužimtų viceministrų pareigų. Pasak jos, pats R. Kaunas yra pripažinęs, kad dalį sričių, tarp jų gynybinių pajėgumų stiprinimą ir pirkimus, dabar prižiūri jis pats, nes jo komandoje nėra už šias funkcijas atsakingo žmogaus.

V. Čmilytė-Nielsen perspėjo, kad po metų ar dvejų, vertinant šiandienos sprendimus, gali kilti klausimų, kaip buvo panaudotos gynybai skirtos lėšos. Jos teigimu, būtų keista, jei skyrus rekordines sumas iš biudžeto jų tinkamam panaudojimui pritrūktų vadybinių gebėjimų.

Liberalų sąjūdžio vadovė komentavo ir pastarosiomis dienomis fiksuotus incidentus su dronais. Jos vertinimu, Lietuva oro gynybos stiprinimo srityje juda pernelyg lėtai, todėl po sėkmingo vieno drono numušimo nederėtų atsipalaiduoti – būtina stiprinti pasirengimą galimoms kitoms grėsmėms.

Pasak jos, Lietuva šiuo metu remiasi sąjungininkais, o tai yra gerai. V. Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad sąjungininkai yra Lietuvoje ir įrodo galintys padėti kartu reaguoti į kai kurias grėsmes.

Rugsėjo 10 d. Liberalų frakcijoje Seime apsilankęs krašto apsaugos ministras teigė, kad ministerijai pavaldi Gynybos resursų agentūra šiuo metu reformuojama. Jo teigimu, keičiamos procedūros, siekiama paspartinti įsigijimus ir ieškoma naujų darbuotojų.

R. Kaunas nurodė, kad ieškoma „keliolikos“ specialistų. Kol jų paieška dar vyksta, ministerija, pasak ministro, gali kreiptis pagalbos į atitinkamus kariuomenės skyrius.

Ministras taip pat sakė, kad nuo rugsėjo 1-osios visi KAM pirkimai planuojami vienoje sistemoje. Anot jo, tai leidžia sparčiau sisteminti ir analizuoti duomenis.

Padaugėjo neįvykusių pirkimų

ELTA primena, kad Valstybės kontrolės auditas atskleidė augusią neįvykusių ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų dalį. Jei 2023 m. ji siekė 24 proc., pernai pakilo iki 59 proc.

Auditorių teigimu, tam įtakos turėjo pasikeitę poreikiai, neparengti operaciniai reikalavimai, pavėluotai pateikti tiekėjų pasiūlymai arba perkančiosioms organizacijoms nepriimtinos kainos.

Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad dalies įsigijimų sprendimų priėmimas užsitęsia. Derinimas su patariamosiomis institucijomis 42 proc. vertintų pirkimų truko nuo 30 iki 374 dienų, nors rekomenduojama maksimali viso tarptautinio pirkimo trukmė neturėtų viršyti 180–240 kalendorinių dienų.

Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad rudenį Vyriausybei pateiks projektus, skirtus gynybos įsigijimų procesams efektyvinti.