Rusiški grūdai vis dar juda per Lietuvą: Baltijos šalys svarsto bendrą atsaką

Rusiškų grūdų tranzitas per Lietuvą nesustoja – kroviniai vežami geležinkeliais ir pasiekia Klaipėdos uostą. Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad tai aktualu ne vien Lietuvai, todėl su Latvija aptariami bendri sprendimai dėl šių grūdų gabenimo. Latvija jau svarsto itin griežtą priemonę – Rusijos ir Baltarusijos grūdams taikyti 300 proc. muitą.

Lietuvos institucijos pabrėžia, kad grūdai nėra sankcionuota prekė, todėl galimybės sustabdyti jų tranzitą yra ribotos. Tuo metu Ukrainos pusė kelia įtarimų, kad tarp rusiškų grūdų gali būti ir iš okupuotų Ukrainos teritorijų pavogtos produkcijos, kuri Rusijoje sumaišoma su vietiniais grūdais.

Charkivo regione 57 metų ūkininkas Serhis kombainu pjauna grūdus. Ukrainos ūkininkas Serhiy Rybalko pasakojo, kad didžiausia problema šiuo metu yra sandėliavimo vietų trūkumas. Rusijai blokuojant Odesą ir jos uostus, per kuriuos anksčiau būdavo eksportuojama apie 4,5 mln. tonų grūdų, padėtis ūkininkams tapo katastrofiška.

Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusija užimtose teritorijose grobia ukrainietiškus grūdus, juos veža ne tik į šalies gilumą, bet ir maišo su savais bei eksportuoja. Neatmetama, kad tokie kroviniai gali keliauti ir per Lietuvą. Tačiau užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tai neigia.

Ministras nurodė, kad buvo tikrintos bendrovės, galinčios organizuoti šešėlines schemas iš okupuotų Ukrainos teritorijų pavogtiems grūdams išgabenti iš Rusijos. Pasak jo, tokios įmonės Lietuvoje neveikia ir krovos darbų neorganizuoja.

Nuo penktadienio Lietuva pradėjo genetinius iš Rusijos per šalį gabenamų maistinių ir pašarinių grūdų tyrimus. Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika aiškino, kad siekiama patikras vykdyti pasienyje, o ne Klaipėdos uoste. Taip uosto pajėgumai būtų labiau skirti Lietuvos ūkininkų grūdų eksportui, kuris laikomas prioritetu.

Latvija ruošia smūgį Rusijos ir Baltarusijos grūdų tranzitui

Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, rusiškų grūdų klausimas paliečia ir Latviją bei Estiją. Ukrainos duomenimis, Rusija per Baltijos valstybių uostus gali mėginti pervežti 47 tūkst. tonų grūdų. Premjeras su Latvijos vadovais aptarė galimą atsaką į Rusijos siekį gabenti savo grūdus ir galimai su jais sumaišytą Ukrainoje pavogtą produkciją.

Pasak M. Sinkevičiaus, į patikras bus įtraukta Maisto veterinarijos tarnyba. Jis pažymėjo, kad genetiniai tyrimai reikalingi nustatyti krovinio kilmę, nors Lietuvoje jo mastas nėra didelis, o Latvijai ši problema kelia didesnių iššūkių.

Latvija planuoja Rusijos ir Baltarusijos grūdams nustatyti 300 proc. tarifą. Rugpjūtį Latvijos uostuose perkrauta beveik 160 tūkst. tonų rusiškos kilmės grūdų – 56 proc. daugiau nei praėjusių metų rugpjūtį.

Latvijos parlamento narys Artūrs Butans teigė, kad turėtų būti didinami ne tik infrastruktūros, bet ir kiti tarifai. Jo teigimu, tikslas nėra uždirbti, o padaryti šį maršrutą finansiškai nepatrauklų, kad Rusijos „kraujo grūdai“ nebebūtų gabenami per Latviją. Kartu ketinama tęsti darbą rengiant teisės aktus, kurie visiškai sustabdytų ir uždraustų tokį tranzitą.

Latvija taip pat įsipareigojo kartu su Ukrainos ekspertais griežtinti grūdų kilmės kontrolę, kad šalies uostai nebūtų naudojami iš Ukrainos pavogtiems grūdams gabenti. K. Mažeika tokius Latvijos sprendimus įvertino palankiai ir pažymėjo, kad iki šiol šalis neturėjo nė vieno draudimo, susijusio su grūdais.

Premjeras tvirtino, kad Lietuvos institucijos neleis Rusijai lengvai naudotis Klaipėdos uosto infrastruktūra. Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos veiksmus stebi partneriai Ukrainoje, o grūdų gabenimo problemų dabar turi ir Rusija, kurios uostai buvo atakuoti Ukrainos dronais, ir Ukraina, turinti milijonus tonų produkcijos.

Taminskas kritikuoja krovos kompanijas

Susisiekimo ministras Juras Taminskas dėl rusiškų grūdų Klaipėdos uoste kritikavo krovos bendroves. Anot jo, jei šios bendrovės nepriimtų rusiškų grūdų, kroviniai į uostą nepatektų.

Ministras pabrėžė, kad grūdų nekrauna nei pats Klaipėdos uostas, nei juos plukdo uostas ar „Lietuvos geležinkeliai“. Užsakovai yra krovos kompanijos, o pati prekė nėra sankcionuota. Vis dėlto J. Taminskas teigė, kad tai nereiškia, jog galima nesiimti jokių veiksmų.

„Lietuvos geležinkeliai“ jau pervežė beveik 2 mln. tonų lietuviškų grūdų. Tuo metu iš Karaliaučiaus į Klaipėdos uostą buvo nugabenta 54 000 tonų rusiškų grūdų.

J. Taminskas nurodė, kad geležinkeliai negali atsisakyti vežti tokių krovinių, nes tai draudžia Europos Sąjungos teisinė bazė ir Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimai, ypač kol grūdams netaikomos sankcijos.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovas teigia, kad iš Rusijos atgabenami pašariniai grūdai tikrinami nuo 2004 metų. Tačiau maistiniai grūdai iki šiol nebuvo tiriami, nes jie keliauja iš Karaliaučiaus, o ne iš žemyninės Rusijos. Dabar tvarka keičiasi, tačiau tyrimų rezultatų teks laukti kelias savaites. Iki jų gavimo kroviniai nebus gabenami toliau.

Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas informavo, kad mėginiai Lietuvoje negali būti ištirti, todėl jie išvežti tyrimams. Gavus rezultatus bus galima nustatyti, ar grūdai atkeliavo iš žemyninės Rusijos, ar iš Kaliningrado.

Iš 50 tūkst. tonų šiemet tranzitu per Klaipėdą gabentų rusiškų grūdų 33 tūkst. tonų sudarė kukurūzai, o likusi dalis buvo maišyta su rugiais.