Rūsys gali tapti išsigelbėjimu: ką būtina padaryti, kad jis virstų priedanga?

Šių metų gegužę ir birželį Lietuvoje kelis kartus skelbtas oro pavojus atskleidė civilinės saugos trūkumus. Dalis žmonių nežinojo, kur ieškoti artimiausios priedangos, o kai kurios tam skirtos patalpos pavojaus metu buvo užrakintos arba sunkiai pasiekiamos. Tai priminė, kad saugia vieta būtina pasirūpinti dar nesusidūrus su realia grėsme.

Daugiabučių namų gyventojams viena greičiausiai pasiekiamų vietų galėtų būti rūsys. Jį galima pritaikyti priedangai, jeigu patalpos atitinka nustatytus reikalavimus. Tokius sprendimus patogu planuoti kartu su namo modernizacija, nes darbams gali būti taikoma valstybės parama.

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas nurodo, kad karas Ukrainoje parodė, jog civilinė sauga nėra vien teorinis pasirengimas galimoms grėsmėms. Todėl modernizuojant daugiabutį verta įvertinti ir rūsio pritaikymą priedangai – taip kartu sprendžiami namo energinio efektyvumo bei gyventojų saugumo klausimai.

Parama gali būti suteikiama ne tik energinį efektyvumą didinantiems darbams, tokiems kaip šildymo ar vėdinimo sistemų atnaujinimas. Ji taip pat gali apimti rūsio pertvarkymą arba papildomų išėjimų įrengimą.

Vilniuje, Pušų g., modernizuojamame penkiaaukščiame daugiabutyje gyventojai nutarė pasinaudoti šia galimybe. Rūsį čia planuojama pritaikyti priedangai: bus įrengti avarinio išėjimo tunelis ir anga, avarinio išlipimo šachta, apsaugai nuo sprogimo mūrijamos sienos, platinamos durų angos, o išorės durys keičiamos šarvuotomis. Šių darbų vertė siekia 15 tūkst. eurų.

Kas lemia, ar daugiabučio rūsys tinka priedangai?

Pirmiausia vertinamos rūsio konstrukcijos ir bendra patalpų būklė. Sienos bei perdangos turi būti pakankamai tvirtos, kad atlaikytų galimą sprogimo bangos, vibracijos ar nuolaužų poveikį.

E. Petrauskas atkreipia dėmesį, kad daugelyje senos statybos daugiabučių yra masyvios betoninės arba gelžbetoninės rūsio konstrukcijos, kurios gali tikti priedangai. Tačiau vien konstrukcijų rūšies nepakanka – kiekvieno pastato rūsys turi būti vertinamas atskirai, įvertinant išplanavimą, patekimą į patalpas, evakuacijos galimybes bei kitus projektavimo reikalavimus.

Taip pat svarbu, kurioje pastato vietoje yra rūsys, ar patalpa yra pakankamai sandari ir ar žmonės galėtų saugiai į ją patekti bei iš jos išeiti.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos Perspėjimo ir gyventojų apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Antanaitis pabrėžia, kad įėjimai, išėjimai ir judėjimo takai turi būti pritaikyti riboto judumo žmonėms. Jei to padaryti neįmanoma, turi būti suplanuota, kaip kiti asmenys padėtų žmogų nugabenti į patalpą ir iš jos išgabenti.

Modernizuojant daugiabutį taip pat galima numatyti papildomus saugaus pasišalinimo būdus – avarinį išėjimą arba, jeigu konkrečiam pastatui toks sprendimas būtinas, požeminį išėjimo tunelį.

Vien įrengti neužtenka – patalpas reikia prižiūrėti

Net reikalavimus atitinkantis rūsys ekstremalios situacijos metu neapsaugos žmonių, jeigu jis nebus nuolat prižiūrimas. Patalpa turi būti parengta naudoti ir taikos metu.

D. Antanaitis kaip vieną dažniausių problemų įvardija užverstus rūsio praėjimus ir laiptus. Juose neretai laikomi dviračiai, baldai ar dėžės, o pačiose rūsio patalpose gali būti degiųjų bei kitų pavojingų medžiagų. Reguliariai netikrinamos patalpos kritiniu metu gali būti užlietos arba dėl kitų priežasčių netinkamos gyventojams apsaugoti.

Priedangoje turi būti užtikrintas elektros tiekimas, apšvietimas, vėdinimas, vandentiekis, nuotekų šalinimas ir šildymas. Kadangi ekstremalios situacijos metu dalis infrastruktūros gali neveikti, rekomenduojama turėti autonominių žibintų, atsarginių baterijų ar kitų energijos šaltinių, geriamojo vandens, higienos priemonių bei pirmosios pagalbos priemonių.

Jeigu priedangos įrengti nepavyksta

Jeigu daugiabučio rūsys neatitinka priedangai taikomų reikalavimų, jame galima įrengti padidinto saugumo patalpą. Tokioje erdvėje, turinčioje slėptuvės ir priedangos požymių, žmonės būtų saugomi nuo sprogimo bangos pasekmių, skeveldrų, nuolaužų ir šukių kinetinio poveikio oro pavojaus arba karo veiksmų metu.

D. Antanaitis aiškina, kad padidinto saugumo patalpa yra skirta žmonių apsaugai, tačiau ji nelaikoma priedanga, nes normatyviniuose dokumentuose nėra nustatyta konkrečių tokių patalpų įrengimo reikalavimų. Tokias vietas esamuose pastatuose rekomenduojama numatyti kaip laikiną sprendimą, kol slėptuvių ir priedangų bus pakankamai.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.