Už privačios nuosavybės ir privatumo išsaugojimą!

Lietuvos Respublikos Seimas lapkričio pradžioje priėmė Mokėjimų įstatymo pataisas, leidusias bankams rinkti itin jautrius asmens duomenis apie jo rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose, taip pat tvarkyti genetinius duomenis, biometrinius duomenis, siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę, sveikatos duomenis arba duomenis apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją. Pataisas pateikė Vyriausybė, o Seime už jas balsavo visi dalyvavę valdančiųjų partijų atstovai. 

Nors Prezidentas vetavo šiuos pakeitimus, jie tėra paskutinis pavyzdys jau kelis metus ryškėjančios tendencijos riboti žmonių teisę į privatumą, ypač finansinėje srityje. Ši tendencija stebima ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje. Ją sudaro keli esminiai pokyčiai: 

• Vis didesnis atsiskaitymų grynaisiais pinigais ir apskritai jų turėjimo ribojimas;
• Vis didesnė gyventojų priklausomybė nuo bankų paslaugų;
• Augančios bankų paslaugų kainos ir galios rinkti jautriausius asmens duomenis;
• Valstybių siekis sekti vis mažesnės vertės privačius atsiskaitymus;
• Tarptautinio valiutos fondo ir kitų tarptautinių organizacijų (įskaitant ES) siūlymai įvesti skaitmenines valiutas, kurioms būtų galima užprogramuoti tik tiksliniam panaudojimui (pvz., tik maisto įsigijimui).

Skirtingose šalyse šie pokyčiai vyksta skirtingi greičiu ir seka. Pavyzdžiui, grynųjų atsisakymo siekia Jungtinė Karalystė ir Šiaurės šalys, o tam priešinasi Austrija ir Vokietija. Teoriškai šios iniciatyvos galėtų ir nesulaukti palaikymo Lietuvoje. Nė viena iš jų nėra Europos Sąjungos reikalavimų įgyvendininmas. Tačiau praktikoje yra priešingai – nesvarbu, kairieji ar dešinieji valdo Lietuvą, būdami valdančioje daugumoje jie reiškia palaikymą teisių ir privatumą ir privačią nuosavybę ribojimams.

Visur šiuos naujus ribojimus ir gyventojų sekimą bandoma pateisinti kova su korupcija, terorizmu ir kitokiu nusikalstamumu. Tačiau visuotinis sekimas reiškia, kad visi gyventojai būtų traktuojami kaip potencialūs nusikaltėliai, o žmogaus teisė į privatumą ir nuosavybę būtų visuotinai ribojama dėl pavienių asmenų nusikaltimų grėsmės. 

Privatumo ribojimų šalininkai dažnai teigia, kad privatumas reikalingas tik slėpti nusikaltimus, o nedarantiems nieko bloga, nėra ir ko slėpti. Tačiau privatumas nėra slapstymasis ir jo reikia ne vien nusikaltėliams. Privatumas yra natūraliausia žmogiška būsena ir normalaus kasdienio gyvenimo sąlyga. Neįmanomas įprastas žmonių elgesys, ryšiai ir emocijos, jeigu kiekviename žingsnyje būtume ir turėtume elgtis lyg viešumoje. Teisė į privatumą ir privačią nuosavybę nereikalauja jokio pateisinimo – tai pamatinės žmogaus teisės, kylančios iš jo prigimties. Privati nuosavybė yra būtina priemonė laiduoti asmenų laisvę ir orumą. Tai pilietinės laisvės ir teisingos visuomenės sąlyga. 

Todėl, gerbdami kiekvieno piliečio teisę į privatumą ir privačią nuosavybę, kas reiškia, kad ir laisvę nevaržomai disponuoti savo teisėtai įgytu turtu, reikalaujame Seimo, Vyriausybės ir Prezidento stabdyti bet kokias teisės aktų pataisas ar kitas iniciatyvas, kuriomis būtų ribojamas Lietuvos piliečių finansinis privatumas, plečiamos mokėjimų sekimo apimtys, naikinami grynieji pinigai ir varžoma galimybė laisvai disponuoti savo teisėta nuosavybe. 

Ginkime tikrąją, neiškreiptą savo ir aplinkinių laisvę ir privatumą!

Peticijos sklaidai reikalinga reklama, o ji galima tik su jūsų parama. Pagal išgales skirkite pasirinktą sumą šiai peticijai paremti. Patys spręskime, kam ir kaip panaudojami mūsų pinigai! Neleiskime šių sprendimų priimti piliečius varžančiai valdžiai. Paramą pervesti galite: 

VšĮ Krikščioniškosios Kultūros Institutas

El. p. info@kki.lt

Įmonės kodas: 126324423

Banko sąskaita: LT707300010154450053