Kunigo Sikorsko klebonijoje gimsta neįprastas vynas: kodėl jo gamyba gali užtrukti tris mėnesius

Vasarą į Išlaužo kleboniją atgabenama šimtai kilogramų uogų, iš kurių klebonas Vilius Sikorskas gamina fermentuotą vaisių gėrimą. Dvasininkas šiam užsiėmimui naudoja įvairias uogas, o visą procesą prižiūri itin atidžiai – neprižiūrimas vynas gali greitai pavirsti actu.
Vyno gamyba klebonui užtrunka ne vieną mėnesį. Svečius savo pagamintu gėrimu vaišinantis kunigas pabrėžia, kad nuo uogų atrinkimo iki galutinio rezultato praeina keli mėnesiai.
Gamyba prasideda nuo kruopštaus uogų paruošimo
Išlaužo klebonas rūšiuoja agrastus, kad tarp jų neliktų jokių šapelių. Jam talkina ir papūgos: Žako įsitaiso ant peties, o Buba – ant stalo. Kartais kunigas dirba vienas, o kartais į pagalbą susirenka parapijiečiai. Visi kartu valo juoduosius serbentus, neretai plušėdami iki vėlaus vakaro.
Šios uogos skirtos ne uogienei – jos tampa klebono gaminamu vynu. Pasak Viliaus Sikorsko, tai natūraliai gaminamas fermentuotas vaisių gėrimas, kuriam nenaudojamos nei mielės, nei nuskaidrintojai, nei konservantai.
Klebonas nurodo, kad gamyba trunka mažiausiai tris mėnesius. Pirmiausia atrenkamos uogos, šiuo atveju – vyšnios, kurios fermentuojasi ir turi būti pamažu traiškomos.
Fermentuojamas uogas būtina nuolat stebėti ir tikrinti, kaip jos keičiasi induose. Dvasininko teigimu, jos turi būti pamaitinamos cukrumi, nes priešingu atveju vienais metais skanus vynas kitąkart gali virsti actu. Vakare apžiūrėdamas indus kunigas juokauja, kad jų skleidžiamas garsas primena paršiukų knarkimą.
Pirmasis vynas atsirado netikėtai
Vilius Sikorskas pasakoja seniai gaminantis įvairias nuo ligų gelbstinčias trauktines, tačiau vyno gamyba prasidėjo atsitiktinai.
Pasak klebono, kartą paaiškėjo, kad 5 litrai skysčio buvo ne grynas spiritas, o vanduo. Dėl to ėmė fermentuotis raudonėlio ekstraktas. Paragavęs jis suprato, kad tai vanduo, ir taip netyčia pagamino pirmąjį vyną.
Į Išlaužo kleboniją vasaromis atvežamos įvairios uogos. Klebonas renkasi, jo žodžiais, naudingas uogas – juoduosius serbentus, braškes. Kartais gėrimas papildomas bijūnų ar rožių žiedlapiais, kurie suteikia tikrą rožių aromatą.
Kunigas taip pat gauna mėlynių, gervuogių, rabarbarų, šermukšnių, šilauogių bei gudobelių. Fermentuotas vaisių gėrimas skiedžiamas šaltinio vandeniu, kad vynas būtų minkštesnis, be kalkių ir nereikalingų priedų.
Svečiai vaišinami klebonišku gėrimu
Savo pagamintu vynu Išlaužo klebonas dažnai vaišina į svečius užsukančius žmones. Kalbėdamas apie galimus vyresnybės priekaištus, jis teigia, kad šiuose namuose nėra jokių perteklinių dalykų, o gėrimą vadina maisto produktu, galinčiu padėti virškinimui.
Vilius Sikorskas prisiminė, kad gegužės pabaigoje Išlauže apsilankiusiam apaštaliniam nuncijui buvo pasiūlyta Išlaužo Dievo dvaro vyno. Pasak klebono, nuncijus šį gėrimą pavadino ne vynu, o vaistais.
Dvasininko teigimu, nuo tokio vyno neturėtų skaudėti galvos, tačiau būtina laikytis saiko. Jis taip pat sako, kad vyną galima ragauti nedideliais kiekiais ir taip papildyti organizmą trūkstamomis medžiagomis, o žmogaus širdį jis džiugina, kaip minima Biblijoje.




