Numuštas dronas kelia daugiau klausimų: kas nutiktų, jei jų į Lietuvą įskristų dešimt?

Lietuvoje numuštas iš Baltarusijos įskridęs dronas sukėlė diskusijas ne tik apie sėkmingą NATO reakciją, bet ir apie šalies pasirengimą galimoms didesnio masto grėsmėms. Politikų bei ekspertų vertinimuose – klausimai dėl drono kilmės, jo skrydžio trajektorijos, panaudotos ginkluotės kainos ir oro gynybos priemonių.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Arvydas Anušauskas, įvertinęs galimą drono greitį ir laiką ore, bandė svarstyti, kokio tipo bepilotis galėjo būti numuštas. Vis dėlto jis pabrėžė, kad galutinių išvadų laukti reikia iki oficialios informacijos.

Pasak A. Anušausko, jei dronas nuo sienos per Lentvarį pasiekė Pratkūnus ir per 20 minučių buvo numuštas Italijos pilotų, maždaug 100 kilometrų atstumą jis būtų turėjęs įveikti skrisdamas apie 290 km/val. greičiu. Ukrainietiško FP-1 nuotolis siekia maždaug 2 600–2 700 kilometrų, tačiau jo didžiausias greitis yra apie 205 km/val. Tuo metu rusiško „Geran-3“ arba „Shahed-238“ greitis nurodomas 300–370 km/val., o nuotolis – apie 1000 kilometrų ar daugiau.

Vėliau paskelbus, kad dronas Lietuvos sieną netoli Vilniaus kirto ir šalies oro erdvėje skrido ilgiau nei 30 minučių, maždaug nuo 23.48 val., A. Anušauskas nurodė, jog prielaida dėl jo greičio keičiasi į 200 km/val.

Politikas taip pat atkreipė dėmesį, kad Baltarusijoje veikia rusiški dronams skirti ryšio stiprintuvai. Dėl to, jo vertinimu, sunku įsivaizduoti, kad dvi valandas Baltarusijoje skraidęs dronas būtų buvęs nekontroliuojamas.

Kritika dėl brangių raketų ir vėluojančių sprendimų

Liberalų sąjūdžio pirmininkė, Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigiamai įvertino tai, kad dronas buvo sunaikintas, nes tai rodo aktyvų reagavimą. Tačiau ji kritikavo aplinkybę, kad bepilotis numuštas nepigia priemone.

Jos teigimu, NATO gali brangiomis raketomis sunaikinti vieną ar kitą droną, tačiau regione jau būtinos tinkamos kovos su tokiais objektais priemonės. Politikė sakė, kad iš Krašto apsaugos ministerijos gerų naujienų šiuo klausimu nėra: praėjusią savaitę liberalų frakcijoje ministras R. Kaunas konkrečiai nepaaiškino, kokie įsigijimai jau atlikti po pavasarį vykusių dronų incidentų.

V. Čmilytė-Nielsen vertinimu, pastarųjų dienų įvykiai aiškiai atskleidė, kad būtini sprendimai vėluoja.

Lietuvos kariuomenės atsargos majoras ir karybos ekspertas Darius Antanaitis lakoniškai padėkojo droną sunaikinti sugebėjusiems žmonėms, pabrėždamas, kad tai buvo gera žinia rytui.

Žurnalistas Rimvydas Valatka taip pat pripažino, kad kariuomenė droną aptiko ir numušė, tačiau priminė, jog jis jau buvo pasiekęs Lietuvą ir Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę. Jis kėlė klausimą, kaip situacija atrodytų, jei Rusija tyčia paleistų 10 ar daugiau dronų.

NATO naikintuvai sunaikino iš Baltarusijos įskridusį objektą

Kaišiadorių rajone, prie Pratkūnų kaimo, kur naktį NATO naikintuvas numušė iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvą įskridusį droną, ankstų antradienio rytą budėjo pareigūnai.

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vadas plk. Antanas Matutis teigė, kad antradienio naktį į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos įskrido vienas dronas. Kariuomenė kol kas nekomentuoja, koks tai buvo bepilotis orlaivis.

Pasak A. Matučio, renkamos nuolaužos, ant kurių nėra jokių ženklų, o dėl jų bus atliekamas tyrimas. Jis pažymėjo, kad objektas sunaikintas ore, todėl šis atvejis skiriasi nuo incidentų, kai dronai nukrisdavo patys.

Dronas nukrito laukuose

Kol kas taip pat nėra žinoma, ar dronas gabeno sprogmenų. Įvykio vietoje dirbo Karo policijos ir „Aro“ pareigūnai, buvo įvestas planas „Skydas“.

Aiškindamas, kodėl dronas buvo numuštas tik Kaišiadorių rajone, A. Matutis nurodė, kad reikėjo nustatyti saugią vietą. Anot jo, būtina, kad orlaivis galėtų identifikuoti objektą, į jį nusitaikyti ir kad teritorija būtų saugi. Virš tankiai gyvenamų vietovių objektas nebūtų naikinamas, nes šalutinė žala galėtų būti didesnė nei paties drono keliama grėsmė.

Kariuomenės atstovas patvirtino, kad dronui sunaikinti buvo panaudota raketinė ginkluotė.

Operacijoje dalyvavo Italijos NATO oro policijos naikintuvai

Antradienio naktį Vilniaus ir Kauno apskrityse buvo paskelbtas tikėtinas oro pavojus, nes buvo pastebėtas dronas. Pavojus atšauktas NATO naikintuvui sunaikinus bepilotį orlaivį.

Droną antradienio naktį numušė Šiaulių Aviacijos bazėje dislokuoti Italijos NATO oro policijos naikintuvai.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis antradienį „Žinių radijui“ sakė, kad bepilotis greičiausiai buvo nukrypęs nuo kurso. Tačiau kol kas nėra aišku, ar jis buvo Rusijos, ar Ukrainos.

Šalies vadovai dėkoja Italijos kariams

Šalies vadovai padėkojo Italijos kariams, Kaišiadorių rajone antradienio naktį numušusiems į Lietuvos oro erdvę įskridusį droną, ir pabrėžė būtinybę stiprinti oro gynybą.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį feisbuke pareiškė, kad incidentas parodė veikiančią Lietuvos oro gynybą: dronas buvo laiku pastebėtas, perimtas ir sunaikintas NATO naikintuvų. Prezidentas padėkojo Italijos sąjungininkams už atliktą pareigą.

G. Nausėda taip pat nurodė, kad Rusijai plečiant karo veiksmus prieš Ukrainą panašių incidentų gali būti ir daugiau. Todėl, anot jo, bus toliau stiprinami oro gynybos pajėgumai ir ieškoma papildomų būdų apsaugoti Lietuvos žmones.

Prezidentas pranešė trečiadienį šaukiantis Valstybės gynimo tarybą, kurią sudaro šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovai. Joje bus aptariami oro gynybos vystymo klausimai.