80–90-ųjų vaikų kasdienybė: septyni įgūdžiai, kurių šiandienos vaikai beveik nebeišmoksta

Aštuntajame, devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose augę vaikai nemažą laiko dalį leisdavo be suaugusiųjų priežiūros. Tėvai ne visuomet žinodavo, kur yra jų atžalos, ką jos veikia ar su kokiais sunkumais susiduria. Nors dabar toks požiūris į auklėjimą kai kuriems gali atrodyti pernelyg laisvas, jis padėjo vaikams įgyti daug praktinių gebėjimų.

Tuomet vaikai mokėsi ne vien klausydamiesi tėvų patarimų – svarbiomis pamokomis tapdavo ir klaidos, nesėkmės bei įprastos kasdienės situacijos. Šiais laikais vaikus galima nuolat pasiekti telefonu, iš anksto suplanuoti beveik kiekvieną jų dienos akimirką ar iškart padėti spręsti kilusias problemas. Dėl to dalis anksčiau įprastų įgūdžių gali nykti, rašo yourtango.com.

Ankstesnių kartų vaikai dažnai būdavo raginami labiau pasikliauti savimi. Jiems tekdavo orientuotis aplinkoje, pasirūpinti maistu, išgyventi nesėkmes arba net sutaisyti sugedusį daiktą. Štai septyni gebėjimai, kuriuos anuomet vaikai neretai įvaldydavo dar iki pilnametystės.

1. Gebėjo įvertinti pavojų viešumoje, kai šalia nebuvo suaugusiųjų

X kartos žmonės dažnai vadinami „rakto vaikais“, nes po pamokų nemažai laiko praleisdavo vieni, laukdami iš darbo grįžtančių tėvų. Jie savarankiškai keliaudavo namo ir į mokyklą, susitikdavo su bičiuliais bei atlikdavo įvairius pavedimus.

Tokia rutina vertė pačius vaikus priimti sprendimus. Jie išmoko atpažinti vietas ar žmones, kurių reikėtų vengti, suprasti, kaip elgtis nepažįstamoje aplinkoje, ir žinoti, kada jau verta prašyti pagalbos.

Daugelis tokių pamokų buvo išmokstamos bandant ir klystant. Kadangi prie kiekvieno žingsnio nebuvo suaugusiojo, nurodančio, kaip pasielgti, vaikams tekdavo remtis savo nuojauta ir priimtais sprendimais.