2035-ųjų draudimas braška: benzininiams ir dyzeliniams automobiliams siūloma palikti kelią Europoje

Europos Sąjunga vis labiau traukiasi nuo ankstesnio siekio nuo 2035 metų naujų automobilių rinkoje palikti tik anglies dvideginio neišmetančias transporto priemones. Lapkričio 4 dieną Europos Parlamento komitetas palaikė iniciatyvą papildomai sušvelninti automobilių gamintojams keliamus CO2 emisijų reikalavimus.

2023 metais patvirtintos ES taisyklės numatė, kad nuo 2035-ųjų naujų automobilių vidutinė CO2 emisija, palyginti su 2021 metų duomenimis, turėtų sumažėti 100 proc. Toks sprendimas faktiškai būtų reiškęs naujų benzininių, dyzelinių ir įprastų hibridinių automobilių prekybos Europos Sąjungoje pabaigą.

Vis dėlto prastesnė automobilių gamintojų padėtis, ne taip sparčiai, kaip tikėtasi, kylantys elektromobilių pardavimai bei didėjantis Kinijos įmonių spaudimas konkurencijoje paskatino ES institucijas iš naujo vertinti ankstesnę kryptį.

Komitetas siūlo mažinti tikslą iki 87,5 proc.

2025 metų gruodį Europos Komisija jau buvo pasiūliusi 2035 metų tikslą koreguoti nuo 100 iki 90 proc. CO2 emisijos mažinimo. Likusią dalį gamintojai galėtų padengti pasitelkdami mažesnio poveikio klimatui plieną bei alternatyviuosius degalus.

Tačiau Europos Parlamento Aplinkos, klimato ir maisto saugos komitetas pasisakė už dar didesnes nuolaidas. Lapkričio 4 dieną jis pritarė pataisoms, pagal kurias 2035 metais gamintojų parduodamų naujų automobilių vidutinė CO2 emisija turėtų būti 87,5 proc. mažesnė nei 2021 metais.

Šią poziciją palaikė 48 europarlamentarai, prieš balsavo 30, dar du susilaikė.

Vidaus degimo varikliams atsivertų galimybė išlikti

Jei siūlomos pataisos būtų galutinai priimtos, 2035 metai nebežymėtų visiško naujų vidaus degimo variklį turinčių automobilių prekybos pabaigos.

Gamintojai galėtų toliau pardavinėti dalį benzininių, dyzelinių ir hibridinių modelių, jei bendra jų naujų parduodamų automobilių vidutinė CO2 emisija neviršytų nustatytos ribos.

Aplinkosaugos organizacija „Transport & Environment“ skaičiuoja, kad reikalavimus sušvelninus automobiliai su vidaus degimo varikliais po 2035 metų galėtų sudaryti iki 39 proc. visų naujų automobilių pardavimų.

Didelę šios dalies dalį, tikėtina, sudarytų iš elektros tinklo įkraunami hibridai bei elektromobiliai, kuriuose papildomas vidaus degimo variklis skirtas elektrai gaminti.

Lengvatos ES pagamintiems elektromobiliams

Europarlamentarai taip pat siūlo papildomai skatinti Europos Sąjungoje pagamintus mažus ir efektyvius elektromobilius.

Pagal siūlomą modelį Europoje pagamintas elektromobilis, kurio ilgis neviršija 4,2 metro, skaičiuojant gamintojo vidutinę CO2 emisiją būtų įvertinamas kaip 1,4 automobilio.

Nepriklausomai nuo dydžio, panašus principas galiotų itin efektyviems ES pagamintiems elektromobiliams. Jei transporto priemonė atitiktų numatytus elektros energijos sąnaudų kriterijus, emisijų skaičiavimuose ji būtų prilyginama 1,2 automobilio.

Šiomis priemonėmis siekiama paskatinti mažesnių ir ekonomiškesnių elektromobilių kūrimą bei išsaugoti jų gamybą Europoje.

Projektas taip pat numato, kad automobiliai, naudojantys vien alternatyviuosius degalus, atitinkančius nustatytus tvarumo kriterijus, galėtų būti laikomi netaršiomis transporto priemonėmis. Tai suteiktų daugiau galimybių sintetinius degalus ir biodegalus naudojantiems automobiliams.

Švelnesni planai ir komerciniam transportui

Europos Parlamento komitetas siūlo koreguoti ne vien lengviesiems automobiliams, bet ir lengvosioms komercinėms transporto priemonėms keliamus reikalavimus.

Dabar galiojanti sistema numato, kad 2030 metais naujų lengvųjų komercinių automobilių vidutinė CO2 emisija turi būti 50 proc. mažesnė nei 2021 metais. Europos Komisija anksčiau siūlė šį tikslą sumažinti iki 40 proc., o komitetas palaikė dar mažesnį – 35 proc. – rodiklį.

2035 metams komercinio transporto CO2 emisiją siūloma mažinti 80 proc., vietoje šiuo metu numatytų 100 proc.

Tokį reikalavimų švelninimą remia dalis didžiųjų gamintojų, įskaitant „Stellantis“ ir „Renault“. Šios bendrovės ne kartą yra atkreipusios dėmesį, kad elektrinių furgonų paklausa auga lėčiau nei planuota.