60 pomidorų veislių išbandžiusi alytiškė: šias Kristina vadina pačiomis geriausiomis

Alytiškė Kristina Jonynienė savo laisvalaikį skiria daugybei veiklų: augina gėles ir pomidorus, neria, siuvinėja, siuva, iš popieriaus bei putgumės kuria gėles, skaito knygas, dėlioja deimantines mozaikas ir tapo pagal skaičius. Kasdien ji taip pat dirba Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje.

Moteris pasakoja stengianti laiką planuoti taip, kad po darbo ir namų ruošos liktų jo mėgstamiems užsiėmimams. Vaikams paaugus ir reikalaujant mažiau priežiūros, ji daugiau dėmesio gali skirti sau.

Kaip nurodoma Alytaus miesto savivaldybės pranešime, daugiau laiko mėgstamai veiklai Kristiną paskatino atrasti ir sudėtingi gyvenimo išbandymai – ji susidūrė su onkologine liga. Kai išgyvenimo galimybės buvo menkos, moteris pradėjo labiau vertinti gyvenimą ir suprato, kad juo reikia džiaugtis čia bei dabar. Pasak jos, pomėgiai padėjo atrasti šį džiaugsmą.

Nuo paprastų pomidorų iki dešimčių skirtingų veislių

Pomidorais Kristina susidomėjo prieš maždaug 16–17 metų, kai šeima įsigijo sodą su dideliu šiltnamiu. Iš pradžių jame augo įprastos pomidorų veislės, tačiau pirmasis derlius nebuvo gausus: dirva buvo skurdi, trūko žinių apie tręšimą. Laikui bėgant dirvožemis gerėjo, pomidorų daugėjo, o jų ragavime pradėjo dalyvauti ir vaikai.

Vėliau moteris pradėjo keistis sėklomis su kaimynėmis. Taip šiltnamyje pamažu atsirado vis daugiau naujų veislių, o vienu metu Kristina buvo pasodinusi apie 100 jų. Pernai jos šiltnamyje augo 80 pomidorų veislių, o šiemet – kiek daugiau nei 60.

Kristina sako atrinkusi labiausiai patinkančias veisles, nes pernelyg didelio kiekio auginti nebereikia: užaugintus pomidorus reikia suvartoti, išmesti gaila, o dalyti jų nesinori, kai į auginimą įdedama daug darbo.

Jos mėgstamiausia veislė – „Lapės nosis“. Šios veislės vaisiai yra ryškiai oranžiniai, pailgos širdies formos, su nedideliu nosytę primenančiu užlinkimu gale. Jie mėsingi, beveik be sėklų, sviestinės tekstūros ir itin saldūs.

Tarp Kristinos favoričių yra ir „Gargamel“. Slyvos formos šios veislės pomidorai išsiskiria oranžinėmis, raudonomis, tamsiai violetinėmis bei juodomis juostelėmis. Šios veislės pomidorų moteriai davė kaimynė.

Kristiną žavi pomidorų spalvų ir formų gausa – jie gali būti maži, dideli ir visai neįprasti. Pomidorų auginimas jai yra ne tik malonus užsiėmimas, bet ir būdas atsipalaiduoti, suteikiantis atgaivą akims, skonio malonumą bei spalvų džiaugsmą.

Natūralus tręšimas ir svarbus laikas

Sukaupusi nemažai patirties, Kristina pataria pomidorus tręšti natūraliai – pelenais ir žolių raugais. Vis dėlto ji pabrėžia, kad svarbu žinoti, kada tai daryti.

Anksčiau žolių raugą ji pylė bet kuriuo metu, todėl daigai užaugdavo labai dideli, tačiau menkai derėdavo. Dabar raugą moteris pila į duobutes sodindama daigus arba vėliau, kai pomidorai prigyja, tačiau tik nedideliais kiekiais.

Nors šiltnamyje Kristina dar renka pomidorus, ji jau planuoja kitą sezoną. Kitąmet moteris ketina didinti auginamų veislių skaičių ir daugiau dėmesio skirti ligoms atsparioms veislėms.

Šimtas jurginų ir savą vardą turinti veislė

Pomidorai nebuvo vienintelė Kristinos meilė sode. Pradėjusi juos auginti, ji susižavėjo ir jurginais. Viskas prasidėjo nuo vieno paprasto senovinio jurgino, kurį padovanojo kaimynė, o vėliau internete moteris atrado daugybę kitų veislių. Dabar jos kolekcijoje – apie 100 jurginų.

Prieš kelerius metus Kristina apsilankė jurginų parodoje, kur ją sudomino kelios veislės. Internete suradusi parodoje augalus pristačiusių augintojų kontaktus, ji įsigijo labiausiai patikusius jurginus.

Šiemet kolekciją papildė ir jos vardo jurginas „Freda Kristina“, kurį moteris aptiko Botanikos sode.

Kūryba bibliotekos erdvėse ir naujos svajonės

Kristina namuose kuria įvairius rankdarbius, o savo darbus pristato ir parodose. Neseniai jos kūriniai buvo eksponuojami Metelių bibliotekoje bei Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos Vaikų ir literatūros skyriuje. Lankytojai galėjo apžiūrėti iš popieriaus ir putgumės sukurtas gėles, snaiges bei kitus kruopščius darbus.

Karpymu ji susidomėjo kolegių paskatinta, kai prieš Kalėdas reikėjo papuošti darbovietės erdvę. Vienam kampeliui likus tuščiam, internete pamačiusi dideles iškarpytas snaiges Kristina nutarė pabandyti jas pasigaminti. Pirmasis bandymas virto daugybe snaigių, kurios bibliotekoje sulaukė daug dėmesio.

Vėliau, pavasarį ir minint valstybines šventes, ji iškarpė Lietuvos vėliavos spalvų gėles. Nuo tada Vaikų ir literatūros skyriaus erdvės nuolat atnaujinamos pagal metų laiką.

Kristina nesirenka vieno mieliausio pomėgio, nes jie keičiasi kartu su sezonais. Vasarą daugiau laiko skiria gėlėms ir pomidorams, o žiemą tapo pagal skaičius bei dėlioja deimantines mozaikas. Ji sako nuolat esanti kuo nors užsiėmusi – puošia darbovietę, ruošia dekoracijas Metelių bibliotekai, o atsiradus daugiau laiko galėtų imtis mezgimo ar nėrimo.

Ateityje moteris norėtų išmokti kaligrafijos ir išbandyti dzen raizginių, arba zentangle, kūrimą. Kristina įsitikinusi, kad svarbiausia nebijoti bandyti, kurti ir džiaugtis tuo, ką darai.