Ryto“ kelionė į Kiniją: kas laukia tarp žemynų titulą medžiojančių vilniečių?

Vilniaus „Rytas“ jau šiandien išvyksta į Kiniją, kur dalyvaus FIBA Tarpkontinentinėje taurėje.

Prieš turnyro pradžią verta apžvelgti šių varžybų ištakas, per daugelį metų keistus formatus, Lietuvos klubų patirtį bei šįkart vilniečių laukiančius varžovus.

Ilga Tarpkontinentinės taurės istorija

FIBA Tarpkontinentinė taurė pradėta rengti 1965 metais. Pagrindinis jos tikslas buvo suburti stipriausius skirtingų žemynų klubus ir išsiaiškinti, kuri komanda yra pajėgiausia.

Pirmasis bandymas tais metais apsiribojo vienomis rungtynėmis tarp Madrido „Real“ ir San Paulo „Corinthians“. San Paule susirinkę 10 tūkst. žiūrovų išvydo rezultatyvią dvikovą, kurią 118:109 laimėjo brazilai. FIBA tai tapo įrodymu, kad skirtingų kontinentų klubų akistatos domina sirgalius, todėl jau po metų turnyre varžėsi keturios ekipos.

Tuo metu krepšinis dar nebuvo toks globalus kaip dabar, todėl įvairių žemynų klubų susidūrimai buvo išskirtinis reiškinys.

1966 metais turnyras buvo surengtas naujai atidarytoje Raimundo Saportos arenoje Madride. R.Saporta laikomas vienu svarbiausių šių varžybų iniciatorių. Be ankstesnių metų dalyvių, turnyre žaidė Varezės „Ignis“, taip pat Čikagos „Jamaco Saints“. Praėjusių metų nugalėtojai iš kovos pasitraukė pusfinalyje, o pirmąją tikrąją Tarpkontinentinę taurę iškovojo Italijos klubas.

Turnyras ne kartą keitėsi

Per ilgą savo istoriją Tarpkontinentinė taurė turėjo ne vieną formatą. 1967 metais jau varžėsi penkios ekipos, trys jų atstovavo Europai, o mačai buvo rengiami trijuose Italijos miestuose.

Penkių komandų sistema buvo naudojama ir 1969–1970 metais. Pastaraisiais metais ekipos jau nebesusidurdavo vienose atkrintamųjų rungtynėse – visos tarpusavyje sužaisdavo po sykį.

1972 metais dėl trofėjaus kovėsi ne klubai, o Sovietų Sąjungos, Lenkijos, Brazilijos ir NABL rinktinės. Tuomet pergalę nelengvai iškovojo amerikiečiai.

Vėliau varžybos plėtėsi ir kurį laiką buvo vadinamos Williamo Joneso vardu. Nuo 1974 iki 1977 metų turnyre žaidė šeši klubai: pradžioje prie dalyvių prisijungė dvi Meksikos ekipos, vėliau atsirado ir Afrikos atstovas. Visų komandų rungtynių tarpusavyje principas galiojo iki 1981 metų.

Didžiausias dalyvių skaičius užfiksuotas 1985 metais, kai Katalonijoje susirinko dešimt komandų. Europai atstovavo Zagrebo „Cibona“, Barselonos „Barcelona“, Romos „Virtus“ ir Limožo CSP, Pietų Amerikai – San Paulo „Monte Libano“ bei Buenos Airių „San Andres“. Šiaurės Amerikos dalyviai buvo Gvantanamo CB ir „Golden Eagles“ rinktinė iš Nacionalinės koledžų atletų asociacijos (NCAA). Savo komandas turėjo ir Mozambikas bei Filipinai, o savaitę trukusį turnyrą laimėjo katalonai.

Nuo 1987 iki 1996 metų taurė nebuvo rengiama. Ji trumpam grįžo vieneriems metams, kai seriją 2:1 laimėjo Atėnų „Panathinaikos“, tačiau vėliau turnyras vėl sustojo iki 2013-ųjų. Tąkart Pirėjo „Olympiacos“, tapęs Eurolygos čempionu, susitiko su FIBA Amerikos lygos nugalėtoju San Paulo „Pinheiros“ ir Brazilijoje šventė pergalę.

Iki 2019 metų dėl titulo žaisdavo dvi komandos, vėliau jų skaičius išaugo iki keturių. Nuo 2023 metų trofėjaus siekia šeši klubai, o toks modelis išliko ir dabar. Čempionų lygos nugalėtojai, tarp jų ir šių metų „Rytas“, turnyre dalyvauja nuo 2017 metų.

Lietuvos klubų pėdsakas

„Rytas“ bus tik antrasis Lietuvos klubas, žaisiantis Tarpkontinentinėje taurėje. Pirmasis tai padarė Kauno „Žalgiris“, 1986 metais tapęs čempionu.

Tąsyk turnyre dalyvavo aštuonios komandos – keturios iš Pietų Amerikos, dvi iš Šiaurės Amerikos ir dvi iš Europos. Grupėje kauniečiai nusileido tik argentiniečiams, pusfinalyje 104:77 sutriuškino „Cibona“, o finale, tempiami Sabo, 84:78 palaužė Buenos Airių „Ferro Carril“.

Tuomet „Žalgirio“ marškinėlius vilkėjo Valdemaras Chomičius, Algirdas Brazys, Rimas Kurtinaitis, Sergejus Jovaiša, Arūnas Visockas, Gintaras Krapikas, Robertas Ragauskas, Vytautas Maleras, Mindaugas Lekarauskas, Virginijus Jankauskas, Arvydas Sabonis, Raimundas Čivilis. Komandos vyriausiasis treneris buvo Vladas Garastas.

Po metų žalgiriečiai į turnyrą grįžo, tačiau pergalių neiškovojo.

Daugiausiai Tarpkontinentinės taurės titulų turi Madrido „Real“ – penkis: 1976–1978, 1981 ir 2015 metais. Po tris kartus triumfavo Varezės „Openjobmetis“, Akrono „Wingfoots“ 1967–1969 metais ir Tenerifės „La Laguna“ 2017, 2020 bei 2023 metais. Dukart nugalėtojais tapo Kantu „Pallacanestro“ 1975 ir 1982 metais, Rio de Žaneiro „Flamengo“ 2014 bei 2022 metais, Malagos „Unicaja“ 2024–2025 metais.

Pagal šalis pirmauja Ispanija, turinti 12 titulų. Italijos klubai triumfavo septynis kartus, Brazilijos ir JAV atstovai – po keturis, Graikijos – tris. Po vieną pergalę turi Argentinos, Izraelio, Venesuelos ir Lietuvos klubai.

Šių metų dalyviai ir „Ryto“ tvarkaraštis

Šiemet šešios ekipos bus suskirstytos į dvi grupes. A grupėje kartu su Čempionų lygos čempionu „Rytu“ rungtyniaus Kinijos lygos nugalėtoja Šanchajaus „Sharks“ ir Afrikos lygos čempionas Kigalio „Tigers“ iš Ruandos.

B grupėje žais Amerikos Čempionų lygos nugalėtoja Buenos Airių „Boca Juniors“, turnyro šeimininkas Pekino „Royal Fighters“ ir G lygos rinktinė.

Rugsėjo 22 dieną vilniečiai susitiks su Ruandos klubu, o rugsėjo 23-iąją žais prieš „Sharks“. Pusfinaliai vyks rugsėjo 26 dieną, o finalinė kova dėl titulo numatyta rugsėjo 27-ąją.

Artūras Jomantas teigė, kad „Ryto“ tikslas yra parvežti trofėjų į Vilnių.

Pirmasis išbandymas – Kigalio „Tigers“

„Tigers“ yra jaunas klubas, įkurtas tik 2019 metais. Komandos aprašyme iki šiol nurodoma, kad tai pusiau profesionali ekipa.

Pirmą trofėjų Kigalio klubas iškovojo 2025 metais Ruandos čempionate. Praėjusį sezoną jis debiutavo Afrikos čempionate ir iškart tapo nugalėtoju. Afrikos lygos (BAL) varžybos vyksta nuo kovo 27 iki gegužės 31 dienos, jose dėl titulo kovoja 12 komandų.

Praėjusiame sezone „Tigers“ grupėje nugalėjo keturis varžovus iš penkių, o atkrintamosiose visos jų kovos buvo atkaklios. Finale Ruandos ekipa 90:88 įveikė Luandos „Petro“ iš Angolos.

Henry Mwinukos treniruojamoje komandoje išsiskiria vienas geriausių Ruandos krepšininkų Ntore Habimana. Universalus gynėjas 2025 metų FIBA „AfroBasket“ čempionate vidutiniškai rinko 13,3 taško, atliko 6 rezultatyvius perdavimus ir atkovojo 5,3 kamuolio. Jis keturis kartus laimėjo Ruandos čempionatą.

Sudėtį sustiprino ir du svarbūs vietos žaidėjai. Alexas Mpoyo 2025 metų FIBA „AfroBasket“ atrankoje vidutiniškai pelnė 16,7 taško bei atkovojo 5,7 kamuolio. Dieudonne Ndizeye 2027 metų pasaulio čempionato Afrikos atrankoje vidutiniškai įmeta po 13 taškų.

Į Kigalį grįžta ir 2026 metų Afrikos lygos sezono MVP Craigas Randallas. Praėjusį sezoną jis Afrikoje vidutiniškai pelnė net 36,1 taško, o balandį karjeros rungtynėse surinko 54 taškus.

Vienu ekipos lyderių laikomas ir Teafale Lenardas, praėjusį sezoną „Tigers“ gretose vidutiniškai fiksavęs 19,2 taško, 5 atkovotų kamuolių bei 2,8 rezultatyvaus perdavimo rodiklius.

Priekinę liniją papildė tarptautinės patirties sukaupęs Johnny Hamiltonas. 213 cm ūgio krepšininkas per karjerą tris sezonus vidutiniškai blokuodavo daugiau nei po du metimus per mačą.

Komandoje taip pat žais Tyleris Bey’us, 2022–2023 ir 2024–2025 metų sezonais atstovavęs Nes Zionos „Ironi“ bei Haifos „Hapoel“ ekipoms Izraelio lygoje. Priekinėje linijoje jam talkins Jonathanas Galloway’us, rungtyniavęs Danijoje, Kroatijoje, Šveicarijoje, Turkijoje, Suomijoje, Čekijoje, Kipre, Kosove ir Venesueloje, o dabar karjerą tęsiantis Ruandoje.

Šanchajaus čempionų jėga

Antruoju grupės varžovu „Rytui“ taps Šanchajaus „Sharks“ – gerai žinomas Kinijos klubas, kuriam prieš išvykdamas į NBA atstovavo Yao Mingas. Šalies čempione komanda yra tapusi dukart, o Lietuvos sirgaliams ji pažįstama ir dėl Donato Motiejūno, 2019–2020 metų sezone rungtyniavusio Šanchajuje.

„Sharks“ 24 metus laukė dar vieno Kinijos lygos titulo. Praėjusį sezoną komanda namuose laimėjo visas 21 rungtynes, pasiekė 23 pergalių seriją ir užtikrintai žengė per atkrintamąsias. Finale Šanchajaus klubas 4:1 eliminavo Džedziango „Lions“.

Komandai čempionės titulą iškovoti padėjo treneris Wei Lu, kuris ir Tarpkontinentinėje taurėje galės remtis pagrindiniu savo žaidėju Brandonu Goodwinu. 30-metis amerikietis pradeda trečią sezoną Kinijoje ir antrą – „Sharks“ klube. Praėjusį sezoną jis vidutiniškai rinko 15,9 taško ir atliko 7,1 rezultatyvaus perdavimo. Finalo serijoje per penkias rungtynes jis tris kartus pasiekė taškų bei rezultatyvių perdavimų dvigubą dublį, o seriją baigė su 29,2 taško ir 9 rezultatyvių perdavimų vidurkiais.

Gynėjų grandyje dėmesio vertas Hongquanas Li, išsiskiriantis metimais iš toli. Finale jis pataikė 14 tritaškių iš 24 bandymų.

Po krepšiu „Sharks“ remsis Kinijos rinktinės žaidėjais Zhelinu Wangu ir Zhenlinu Zhangu. 32 metų ir 213 cm ūgio Zh.Wangas turi olimpinių žaidynių bei pasaulio čempionatų patirties. Geriausią 2026 metų pasirodymą jis surengė lemiamose penktosiose finalo rungtynėse, kai pelnė 29 taškus, atkovojo 14 kamuolių ir padėjo komandai užsitikrinti čempionės vardą. 27-erių Zh.Zhangas nuolat atstovauja Kinijos rinktinei FIBA 2027 metų pasaulio čempionato atrankoje.

Dar vienas svarbus „Sharks“ žaidėjas yra Tianrongas Li, jau šeštą sezoną iš eilės atstovaujantis klubui. Per penkis pastaruosius sezonus keturis kartus jis vidutiniškai pelnė ne mažiau nei 10,8 taško. Praėjusį sezoną Li rinko 11,8 taško, o tritaškius realizavo 58,7 proc. taiklumu, per rungtynes atlikdamas vidutiniškai po keturis bandymus.