Regos praradimo kaina šokiruoja: našta šeimoms ir ekonomikai gali siekti 98 mlrd. dolerių

Regos praradimas vis labiau tampa ne vien sveikatos, bet ir socialine bei ekonomine problema. Tarptautinėje „Roche“ organizuotoje diskusijoje pacientų organizacijų, sveikatos ekonomikos ir oftalmologijos specialistai pabrėžė, kad jo pasekmes reikia skaičiuoti ne tik pagal gydymo kainą. Reikšmingą poveikį patiria žmogaus gyvenimo kokybė, artimieji ir visuomenės produktyvumas.

Šiuo metu pasaulyje regos praradimą patiria daugiau nei 330 mln. žmonių. „WifOR Institute“ skaičiavimu, amžinės geltonosios dėmės degeneracijos ir diabetinės retinopatijos socialinė bei ekonominė našta 2023 metais dešimtyje analizuotų šalių siekė 60 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, kad iki 2032 metų ši suma per metus išaugs beveik dviem trečdaliais ir pasieks 98 mlrd. JAV dolerių. Vertinant šią naštą atsižvelgiama ir į sumažėjusias galimybes dirbti, vykdyti neapmokamą veiklą bei prisidėti prie visuomenės gyvenimo.

Silpstanti rega paliečia kiekvieną kasdienybės sritį

„Retina International“ vadovė Avril Daly pažymėjo, kad tinklainės ligų poveikio neįmanoma apriboti vien klinikiniais rodikliais. Blogėjant regėjimui, žmogui gali būti sudėtinga skaityti, atpažinti artimųjų veidus, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstama veikla ar savarankiškai atlikti įprastas kasdienes užduotis.

Pasak jos, pasekmes pajunta ir paciento artimieji. Šeimos nariams neretai tenka keisti savo planus, lydėti žmogų į gydymo įstaigas, suteikti praktinę bei emocinę paramą. Kai kada dėl to tenka mažinti darbo apimtį arba atsisakyti dalies profesinės veiklos.

Artimųjų pagalba dažnai lieka neįvertinta

„WifOR Institute“ įkūrėjas ir vadovas prof. Dennis Ostwald atkreipė dėmesį, kad vertinant regos praradimo kainą dažnai nepakankamai įtraukiama neformali šeimos narių priežiūra ir prarandama neapmokama veikla. Ekonominės pasekmės, jo teigimu, atsiranda ne vien tuomet, kai žmogus nebegali dirbti.

Vyresnio amžiaus žmonės, netekę regėjimo, gali nebegalėti prižiūrėti anūkų, padėti savo šeimai ar atlikti kitų kasdienių užduočių. Nors ši veikla nėra apmokama, ji turi apčiuopiamą reikšmę visuomenei.

Prof. D. Ostwaldo vertinimu, sveikata turėtų būti laikoma investicija, o ne vien išlaidomis. Sprendimus priimantiems asmenims svarbu parodyti ne tik sveikatos sistemos kaštus, bet ir visuomeninę naudą, kurią gali duoti investicijos į regėjimo išsaugojimą bei ankstesnį ligų nustatymą.

Gydymo procesas pats gali apsunkinti gydymą

Pacientams reikšmingas ne tik gydymo prieinamumas, bet ir tai, kaip jis keičia jų kasdienį gyvenimą. Dažni apsilankymai gydymo įstaigose, tęstinis gydymas ir nerimas dėl procedūrų gali didinti fizinį, emocinį bei praktinį krūvį.

Renginio apibendrinime pažymėta, kad dažni vizitai ir ilgalaikis gydymas gali lemti praleistus apsilankymus, gydymo nutraukimą arba prastesnį gydymo režimo laikymąsi ilguoju laikotarpiu.

A. Daly teigimu, pacientai vis dažniau išsako norą gauti labiau individualizuotą priežiūrą, pritaikytą prie jų kasdienybės. Jiems svarbus ne vien regos aštrumo rezultatas, bet ir tai, ar gydymas leidžia išlikti savarankiškiems, išsaugoti gyvenimo kokybę ir kuo mažiau priklausyti nuo šeimos narių.

Ankstesnis nustatymas ir technologijos gali sumažinti pasekmes

Tinklainės chirurgė ir „Roche“ medicinos ekspertė prof. Nancy Holekamp kaip vieną svarbiausių būdų mažinti regos praradimo naštą įvardijo ankstyvesnę diagnostiką. Oftalmologijoje vis daugiau galimybių suteikia dirbtiniu intelektu pagrįsta vaizdų analizė, galinti padėti anksčiau nustatyti žmones, kuriems būtinas išsamesnis ištyrimas.

Vis dėlto vien technologinių sprendimų nepakanka. Reikalingos pasirengusios sveikatos sistemos, aiškiai nustatyti pacientų nukreipimo keliai ir pakankamas specialistų skaičius.

Prof. N. Holekamp pabrėžė, kad kuo anksčiau nustatoma liga, tuo daugiau galimybių ją kontroliuoti ir tuo palankesnė paciento prognozė. Ji taip pat atkreipė dėmesį į ilgesnio veikimo gydymo sprendimų reikšmę: mažesnis procedūrų bei vizitų skaičius gali sumažinti krūvį pacientui, jo artimiesiems, klinikai ir visai sveikatos sistemai.

Regėjimo išsaugojimas svarbus visai visuomenei

Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad regos praradimo negalima vertinti tik kaip medicininės problemos. Visuomenei senstant ir ilgėjant darbiniam amžiui, gebėjimas kuo ilgiau išlaikyti gerą regėjimą tampa svarbus asmens gyvenimo kokybei, ekonominiam aktyvumui ir visuomenės gerovei.

Ekspertų nuomone, akių sveikatai būtina skirti daugiau dėmesio ankstyvos diagnostikos, priežiūros organizavimo, inovacijų ir sveikatos politikos srityse. Regėjimo išsaugojimas gali gerinti paciento gyvenimo kokybę ir kartu mažinti naštą šeimai, sveikatos sistemai bei ekonomikai.