Sintetiniai narkotikai medikus stumia į nežinią: nuo komos iki nevaldomos jėgos – vos per kelias sekundes

Nelegalios psichoaktyviosios medžiagos medikams kelia vis daugiau sunkumų. Jų rūšių jau skaičiuojami tūkstančiai, o naujos atsiranda tokiu tempu, kad specialistams kartais nepavyksta nustatyti, ką žmogus pavartojo, ir parinkti tikslų gydymą. Prieš savaitę mirus garsaus advokato Vytauto Zeliankos 29 metų sūnui Jurgiui, kovojusiam su įvairiomis ligomis ir priklausomybėmis, specialistai atkreipia dėmesį į pavojus, apie kuriuos daugelis net nepagalvoja.

Psichiatras Martynas Marcinkevičius teigia, kad per kelis dešimtmečius nelegalių narkotikų problema iš esmės pasikeitė. Įvairios medžiagos maišomos tarpusavyje, jų poveikis gali staiga kisti, o į gydymo įstaigą patekusį pacientą medikams neretai tenka gydyti nežinant, ką jis iš tiesų suvartojo.

Pasak psichiatro, kai kurie pacientai patys medikams esą nurodo, kad tyrimuose vis tiek nebus aptikta visko, ką jie yra pavartoję.

Nuo kelių grupių iki tūkstančių sintetinių medžiagų

M. Marcinkevičius sako, kad nelegalių narkotikų rinka pastaruoju metu itin pasikeitė, o dabartinį jos mastą sunku palyginti su tuo, kas buvo prieš keliasdešimt metų.

Jo vertinimu, priklausomybė nuo legalių vaistų tėra maža dalis bendroje psichotropinių medžiagų vartojimo problemos visumoje, kurioje didžiausią dalį sudaro nelegalūs narkotikai. Prieš maždaug 20 metų Lietuvoje buvo žinomos tik apie keturios pagrindinės narkotikų grupės, o dabar įvairių sintetinių narkotikų gali būti apie tūkstantį ar net daugiau.

Psichiatras šį augimą palygino ne su banga, o su cunamiu. Europos skaičiavimais, naujas sintetinis narkotikas sukuriamas maždaug po vieną kasdien.

Medžiagų mišiniai sukelia nenuspėjamas būkles

Vienu didžiausių pavojų M. Marcinkevičius laiko skirtingų medžiagų maišymą. Dėl didelės sintetinių junginių įvairovės jie vartojami kartu, todėl organizmo reakcijų praktiškai neįmanoma prognozuoti.

Anot gydytojo, pacientas gali staiga prarasti sąmonę, patekti į komą, jam gali nukristi kraujospūdis ir organizmas pradėti slopti. Tokiais atvejais medikams tenka kelti spaudimą ir reanimuoti žmogų, kad jis nemirtų nuo kolapso.

Tačiau po kelių sekundžių ta pati būklė gali kardinaliai pasikeisti: pacientas gali tapti itin sujaudintas, šokti iš lovos ir būti toks stiprus, kad jį vos išlaiko keturi vyrai.

Psichiatro teigimu, tokių mišinių pavartojusio žmogaus būklė primena nuolatines supuokles: jis gali staiga visiškai kolapsuoti, o netrukus mėginti bėgti ar elgtis su didele jėga. Sunkiausi pacientai dažniausiai patenka pas toksikologus, o tokie atvejai, pasak M. Marcinkevičiaus, yra labai dažni.

Jis taip pat pabrėžia, kad mirtis gali ištikti net jaunus žmones, jei didžiulio krūvio neatlaiko širdis ar kiti organai.

Kartais neįmanoma nustatyti, ką žmogus pavartojo

Naujų medžiagų ne visuomet pavyksta greitai identifikuoti, todėl sunkumų patiria ir pareigūnai, ir gydytojai. M. Marcinkevičiaus teigimu, milžinišką narkotikų kiekį aptikti, nustatyti bei ištirti laboratorijose praktiškai labai sudėtinga.

Pasak jo, naujos medžiagos neretai kuriamos greičiau, nei spėjama jas įtraukti į narkotinių medžiagų sąrašus. Todėl tyrėjai gali įtarti, kad rasta medžiaga yra narkotinė, tačiau ji gali būti tokia nauja, kad oficialiuose sąrašuose jos dar nėra.

Dar didesnis iššūkis kyla žmogui patekus į ligoninę. Gydytojas aiškina, kad nežinant, ką pacientas suvartojo, gydymas dažniausiai tampa simptominiu. Jei žmogus yra sujaudintas, jis raminamas, o jei jo būklė slopsta – imamasi gaivinimo veiksmų.

Anksčiau, pavyzdžiui, opioidams buvo žinomas priešnuodis, o kitoms medžiagoms taikytos konkretesnės gydymo schemos. Dabar medikams dažnai tenka reaguoti tik į pasireiškiančius simptomus.

Nežinoma ir sudėtis, ir stiprumas

Gydytojas pabrėžia, kad nelegalių narkotikų negalima lyginti su vaistinėse parduodamais preparatais, kurių dozės bei sudėtis yra kontroliuojamos. Jei vaisto tabletėje nurodyta 5 miligramai veikliosios medžiagos, joje ir turi būti 5 miligramai, o nurodžius 10 – 10 miligramų.

Tuo metu sintetinių narkotikų gamyba, M. Marcinkevičiaus žodžiais, vyksta garažinėmis sąlygomis – didelėse plastikinėse talpose medžiagos maišomos rankiniu būdu. Vieną dieną pagamintas produktas gali būti du ar tris kartus silpnesnis nei pagamintas kitą dieną.

Dėl to nei parduodantis, nei perparduodantis asmuo, nei vartotojas iki galo gali nežinoti, kokią medžiagą ir kokio stiprumo produktą turi.

Psichiatras nurodo, kad perpardavinėtojai kartais medžiagas praskiedžia, o kartais jas sustiprina, siekdami ryškesnio poveikio. Narkotikuose gali būti aptinkama žiurknuodžių ir kitų nuodų. Taip pat pasitaiko atvejų, kai kanapėmis parduodama ne kanapių žolė, o kita žolė, apipurkšta sintetiniais kanabinoidais.

M. Marcinkevičius taip pat teigia, kad moksliniai tyrimai rodo: kanapes vartojantys žmonės 4–6 kartus labiau linkę susirgti šizofrenija, psichoze ar kitomis psichikos ligomis.

Priklausomybę gali lemti ir receptiniai vaistai

Pasak psichiatro, iš legaliai skiriamų vaistų priklausomybę gali sukelti benzodiazepinai. Vis dėlto jis pabrėžia, kad priklausomybę svarbu atskirti nuo atvejų, kai žmogaus savijauta pablogėja nutraukus jam reikalingą gydymą.

M. Marcinkevičius sako, kad visuomenėje, o kartais ir tarp gydytojų, vis dar klaidingai manoma, jog priklausomybė gali išsivystyti nuo antidepresantų ar antipsichotikų. Jo teigimu, nuo šių vaistų priklausomybė nesiformuoja, o blogesnė savijauta nutraukus vartojimą gali reikšti, kad vaistai žmogui vis dar reikalingi.

Lietuvoje benzodiazepinų vartota daugiau nei kaimyninėse šalyse

Gydytojo teigimu, Lietuvoje daugelį metų benzodiazepinų, nuo kurių gali išsivystyti priklausomybė, buvo suvartojama gerokai daugiau nei aplinkinėse valstybėse.

Jis nurodo, kad šiuos vaistus dažnai skirdavo ne psichiatrai, bet šeimos gydytojai, neurologai ir kardiologai, siekdami sumažinti psichosomatinius simptomus.

Prie tokios situacijos, anot M. Marcinkevičiaus, prisidėjo ilgai gyvavusi psichiatrijos stigma. Prieš 15–20 metų, o kai kuriais atvejais ir dabar, žmonės bijodavo kreiptis į psichiatrą. Todėl pacientai ne visuomet būdavo nukreipiami tokiai konsultacijai, o paprasčiausiu sprendimu tapdavo benzodiazepinų skyrimas.

Psichiatras pažymi, kad pradžioje šie vaistai gali veikti labai gerai, tačiau vėliau gali atsirasti priklausomybė ir pripratimas, todėl prireikia vis didesnių dozių.

Vis dėlto pastaraisiais metais benzodiazepinų vartojimas Lietuvoje mažėja. M. Marcinkevičiaus vertinimu, tam įtakos turėjo ir sugriežtinta šių vaistų skyrimo tvarka.