Kokliušas vėl primena apie save: rugpjūtį Lietuvoje nustatyti 23 atvejai, kosulys gali tęstis iki 100 dienų

Rugpjūtį Lietuvoje patvirtinti 23 nauji kokliušo atvejai. Skiepais kontroliuojama infekcija, kuri ilgą laiką atrodė beveik išnykusi, vėl kelia specialistų dėmesį. Prieš dvejus metus tiek Europoje, tiek Lietuvoje buvo stebėtas ryškus susirgimų šuolis, o mažėjančios vakcinacijos apimtys sudaro palankesnes sąlygas sugrįžti ligoms, kurios anksčiau daugeliui buvo žinomos tik iš vadovėlių.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, pusė rugpjūtį susirgusių žmonių buvo jaunesni nei 3 metų vaikai. Iš viso 12 atvejų nustatyta asmenims iki 17 metų, dar 3 – suaugusiesiems. Tris pacientus teko gydyti ligoninėje.

Liepos mėnesį buvo registruoti 24 kokliušo atvejai. Šie skaičiai kelis kartus viršija ankstesnių šių metų mėnesių rodiklius: balandį, gegužę ir birželį fiksuota po 6–8 susirgimus.

Bendro sergamumo augimo NVSC nefiksuoja

NVSC nurodo, kad šiemet bendras sergamumas kokliušu Lietuvoje nedidėja, nors pati liga išlieka svarbia visuomenės sveikatos problema. Centro vertinimu, per pastarąjį dešimtmetį sergamumas kokliušu šalyje buvo reikšmingai sumažėjęs.

Vis dėlto iki 2023 metų nuosekliai mažėję rodikliai 2024-aisiais smarkiai pasikeitė. Tais metais Lietuvoje užregistruoti 898 kokliušo atvejai, arba 31,07 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

2025 metais registruoti 188 atvejai, arba 6,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Nors sergamumas sumažėjo, jis tebėra gana aukštas.

ES ir EEE šalyse 2024 metais sergamumo rodiklis pakilo iki 54,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Tai buvo daugiau kaip aštuonis kartus daugiau nei 2023 metais, kai rodiklis siekė 6,7 atvejo, ir 78 kartus daugiau nei 2022 metais, kai jis buvo 0,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos Lietuvoje užregistruoti 89 kokliušo atvejai. Daugiausia sergančiųjų fiksuojama Vilniaus ir Kauno apskrityse.

Didžiausia grėsmė – kūdikiams ir mažiems vaikams

Gydytojai pažymi, kad šiuo metu sunkių kokliušo formų ligoninėse pasitaiko mažiau. VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė yra nurodžiusi, kad prieš keletą metų buvo ryškus sergamumo pakilimas, tačiau dabar panašios situacijos nematyti.

LSMU Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius taip pat teigė, kad sunkesnių atvejų stacionare pastaruoju metu nebuvo. Tikėtina, kad dalis susirgimų diagnozuojami ir gydomi ambulatoriškai.

Pasak I. Ivaškevičienės, ligos sunkumas dažniausiai priklauso nuo paciento amžiaus. Sunkiausiai paprastai serga patys mažiausi vaikai, o vyresniems vaikams ir paaugliams kokliušas neretai pasireiškia ilgai trunkančiu kosuliu. Tokie pacientai dažniausiai iki ligoninės nepatenka.

Mažyliai, ypač iki šešių mėnesių ar vienų metų amžiaus, serga sunkiau ir dažniau patenka į trečio lygio ligonines, kur dėl infekcijos užkrečiamumo turi būti izoliuojami. Gydytoja nurodė, kad tokių sunkių atvejų daugiau nei pusmetį nebuvo.

Simptomai priklauso nuo sergančiojo amžiaus

Kokliušu dažniau sergama šaltuoju metų laiku – nuo vėlyvo rudens iki ankstyvo pavasario. Ligą sukelia bakterija Bordetella pertussis, kuri oro lašeliniu būdu patenka į viršutinius kvėpavimo takus, dauginasi gleivinėje ir išskiria uždegimą sukeliančius toksinus.

Būdingiausias kokliušo požymis yra ilgai trunkantis priepuolinis kosulys, tačiau ligos išraiška skirtingo amžiaus žmonėms gali būti nevienoda.

Neskiepytiems kūdikiams ir vaikams pradžioje gali pasireikšti ūminę viršutinių kvėpavimo takų infekciją primenantys simptomai, o vėliau prasideda kosulys. Jis gali būti priepuolinis, jį gali išprovokuoti emocijos, juokas, ašaros, fizinis krūvis ar susijaudinimas.

Tokio priepuolio metu vaikas ilgai ir intensyviai kosti, o jo pabaigoje gali pasigirsti aukštas įkvėpimo garsas, vadinamas reprizu. Anot gydytojos, išgirdus tokį kosulį tikimybė, kad tai kokliušas, yra labai didelė.

Kūdikiams ši infekcija ypač pavojinga. Neskiepytų vaikų rizika sunkiai sirgti pirmaisiais gyvenimo metais yra didelė, o užsikrėtus tokiame amžiuje mirties nuo ligos rizika siekia 3 proc.

Dažniausiai kūdikius užkrečia artimiausi šeimos nariai – tėvai arba vyresni broliai ir seserys. Kūdikiams ne visuomet pasireiškia tipiški kosulio priepuoliai su reprizais: liga gali pasireikšti apnėja, arba kvėpavimo sustojimais. Kartais gali atrodyti, kad kūdikis tik žiopčioja ir net nekosti, todėl ligą atpažinti sunkiau.

Paaugliams, kuriems po vaikystėje atliktų skiepų gali būti išlikęs dalinis imunitetas, gali pasireikšti atipinė kokliušo forma. Pagrindinis jos simptomas dažniausiai yra užsitęsęs kosulys. Nors paaugliui jis gali nesukelti itin didelės žalos sveikatai, sergantysis gali užkrėsti aplinkinius.

Ilgus kosulio priepuolius neretai lydi vėmimas. Gydytoja atkreipė dėmesį, kad simptomai kai kuriais atvejais gali tęstis iki 100 dienų – dėl to kokliušas anksčiau buvo vadinamas šimto dienų liga.

Mažesnės vakcinacijos apimtys didina protrūkių riziką

I. Ivaškevičienė perspėja, kad nepakankamos skiepijimo apimtys didina ne tik kokliušo, bet ir kitų vakcinomis valdomų ligų protrūkių tikimybę. Kuo mažiau žmonių skiepijama, tuo daugiau galimybių infekcijoms plisti.

Ypač nerimą kelia tymų rizika. NVSC ataskaitose registruojami pavieniai šios ligos atvejai, o Kaune jų buvo nustatyta ir anksčiau. Gydytoja pabrėžė, kad mažėjant vakcinacijos apimtims kasmet daugėja imlių vaikų, todėl net ir nedidelis ligos židinys gali lemti didelį protrūkį.