Kraujospūdžio rodmenys gali klaidinti: riba, kurią būtina įsidėmėti

Kraujospūdis yra vienas svarbiausių sveikatos rodiklių, tačiau du matuojant matomi skaičiai ne visiems yra aiškūs. Ilgai padidėjęs kraujospūdis gali nepasireikšti akivaizdžiais simptomais, nors kartu didėja širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė. Kita vertus, pernelyg žemas spaudimas kai kuriems žmonėms gali lemti silpnumą, galvos svaigimą ar alpimą.

Naujo tyrimo duomenys rodo, kad svarbus gali būti ne vien kraujospūdžio dydis, bet ir jo pokyčiai per tam tikrą laiką. Todėl verta žinoti, ką reiškia matavimo rezultatai ir kada į juos reikėtų reaguoti atidžiau.

Šis straipsnis yra patariamojo pobūdžio. Dėl sveikatos ir mitybos klausimų visuomet rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ar vaistininką.

Ką reiškia abu kraujospūdžio skaičiai?

Kraujospūdis apibūdina jėgą, kuria kraujas spaudžia arterijų sieneles širdžiai pumpuojant jį po organizmą, nurodo mirror.co.uk.

Matavimo rezultatas pateikiamas dviem skaičiais: pirmasis yra sistolinis, o antrasis – diastolinis kraujospūdis. Sistolinis rodiklis atspindi spaudimą arterijose širdies susitraukimo ir kraujo išstūmimo metu. Diastolinis parodo spaudimą tada, kai širdis tarp susitraukimų atsipalaiduoja.

Pavyzdžiui, rodmenyje 120/80 mmHg skaičius 120 reiškia sistolinį, o 80 – diastolinį kraujospūdį.

Kuri riba jau laikoma padidėjusiu kraujospūdžiu?

Kraujospūdžio rezultatai gali kisti dėl paros laiko, fizinio aktyvumo, streso, kavos vartojimo bei kitų veiksnių.

• normaliu laikomas maždaug 90/60–120/80 mmHg kraujospūdis;
• aukštas kraujospūdis yra 140/90 mmHg arba didesnis;
• žemu laikomas mažesnis nei 90/60 mmHg kraujospūdis.

Rodmenys, esantys tarp 120/80 ir 140/90 mmHg, gali rodyti didesnę riziką ateityje susidurti su aukštu kraujospūdžiu.

Tačiau vienkartinis matavimas ne visuomet atspindi realią situaciją. Spaudimas gali trumpam pakilti dėl jaudulio, fizinio krūvio ar kitų aplinkybių, todėl svarbu atsižvelgti į pakartotinių matavimų rezultatus ir bendrą situaciją.

Aukštas spaudimas gali nekelti jokių pojūčių

Didelio kraujospūdžio klastingumas slypi tame, kad žmogus jo gali visai nejausti. Būtent dėl to jis dažnai vadinamas „tyliuoju žudiku“ – savijauta gali būti gera net tuomet, kai kraujospūdis ilgą laiką išlieka per aukštas.

Kartais gali atsirasti galvos skausmas, neryškus matymas ar skausmas krūtinėje, tačiau vien pagal savijautą nustatyti aukšto kraujospūdžio negalima. Patikimiausia išeitis – reguliariai jį matuoti.

Ilgai nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis gali būti susijęs su didesne širdies ligų, insulto bei kitų komplikacijų rizika.

Problemų gali kelti ir pernelyg žemas kraujospūdis, nors mažesni rodmenys ne visuomet reiškia ligą. Kai kuriems žmonėms toks spaudimas yra įprastas ir nesukelia jokių nepatogumų.

Vis dėlto spaudimui nukritus per daug gali pasireikšti įvairūs simptomai. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti atvejams, kai nemalonūs pojūčiai prasideda staiga atsistojus ar pakeitus kūno padėtį – tuomet kraujospūdis gali būti sumažėjęs būtent dėl padėties pokyčio.

Reikšmės gali turėti ir kraujospūdžio svyravimai

Naujame tyrime buvo vertinti daugiau nei 57 tūkst. Jungtinės Karalystės Biobanko dalyvių duomenys ir nagrinėti kraujospūdžio pokyčiai laikui bėgant.

Tyrėjai nustatė ryšį tarp didesnio kraujospūdžio rodmenų nepastovumo ir didesnės mirties rizikos. Kai kurie spaudimo svyravimai taip pat sieti su didesne insulto rizika.

Vis dėlto mokslininkai pabrėžė, kad tai yra sąsaja, o ne įrodymas, jog kraujospūdžio svyravimai patys savaime sukelia mirtį ar insultą. Tyrimo autoriai taip pat nurodė, kad prieš kraujospūdžio kintamumą pradedant įprastai taikyti kaip klinikinį rodiklį, reikalingi papildomi tyrimai.

Kraujospūdį verta tikrintis reguliariai ir tada, kai žmogus jaučiasi gerai, nes padidėję rodmenys dažnai nesukelia jokių simptomų.

Jeigu matuojant spaudimą jis nuolat būna didesnis arba mažesnis nei įprasta, reikėtų pasitarti su gydytoju. Taip pat svarbu neignoruoti pasikartojančio galvos svaigimo, silpnumo, alpimo ar kitų neįprastų požymių.

Svarbiausia vertinti ne atsitiktinį vieną rezultatą, bet kraujospūdžio rodmenis ir savijautą ilgesniu laikotarpiu.