Po D. Dirksčio traumos – gydytojo paaiškinimas: kada smūgis baigiasi delnakaulio lūžiu

Sergejaus Maslobojevo ir D. Dirksčio kova prie ekranų sutraukė tūkstančius žiūrovų, tačiau dalį jų nuvylė netikėta atomazga. Vietoje laukto įtempto susirėmimo antrajame raunde buvo pranešta apie D. Dirksčio patirtą traumą.

Portalas tv3.lt dėl tokio pobūdžio traumų kreipėsi į ortopedą traumatologą Artūrą Zubricką. Specialistas pateikė bendro pobūdžio informaciją apie delnakaulio lūžius ir jų gijimą, o nevertino konkrečiai D. Dirksčio traumos.

Delnakaulio lūžiai pasitaiko dažnai

A. Zubrickas teigė savo praktikoje dažnai susiduriantis su žmonėmis, patyrusiais delnakaulio lūžį. Dažniausia tokių traumų priežastis – tiesioginis smūgis į kietą paviršių.

Pasak traumatologo, delnakaulį galima pažeisti kumščiu sudavus į sieną ar kitą kliūtį. Kaulą veikianti jėga turi viršyti jo atsparumą, o didesnė smūgio energija didina ne tik kaulo, bet ir aplinkinių audinių pažeidimo tikimybę.

Specialistas tai apibūdino kaip natūralų biomechaninį procesą, priklausantį nuo traumos stiprumo ir audinių savybių.

Nuo lūžio pobūdžio priklauso gydymas

Delnakaulio lūžio metu pažeidžiamas pats kaulas. Plaštakoje jų yra penki, todėl lūžti gali vienas iš jų. Dėl tiesioginio smūgio dažniausiai nukenčia antras arba trečias delnakaulis.

Pagal pažeidimo vietą išskiriami subkapitaliniai, kūno ir sąnariniai lūžiai. A. Zubricko teigimu, traumos sunkumą daugiausia lemia tai, koks yra pats lūžis.

Jeigu kaulo fragmentai lieka savo vietose ir tarpusavyje kontaktuoja, dažniausiai pakanka konservatyvaus gydymo. Jis taikomas dažniausiai, o ranka tokiu atveju imobilizuojama įtvaru arba gipsu.

Vis dėlto, kai lūžis yra su poslinkiu ir kaulo fragmentai taip pasislenka, kad nebesiliečia, gali prireikti chirurginio gydymo.