Mamografijos paradoksas Europoje: net lengva prieiga neįtikina moterų tikrintis

Europos Komisijos duomenimis, 2022 m. mamografinėje patikroje vidutiniškai dalyvavo 56 proc. moterų. Šiaurės Europoje aprėptis viršija 75 proc., tačiau Rytų Europos valstybėse ji dažniausiai nepasiekia nė 50 proc. Mažiausias prevencinių patikrų aktyvumas fiksuotas Rumunijoje, kur tikrinasi tik 9 proc. moterų.

Lietuvoje aktyvesnis informavimas ir geresnis paslaugų prieinamumas jau duoda rezultatų: pernai mamografiją atlikusių moterų skaičius, palyginti su 2024 m., išaugo 70 proc.

Specialistų vertinimu, prie augimo galėjo prisidėti platesnės programos amžiaus ribos. Anksčiau ji buvo taikoma 50–69 metų moterims, o dabar apima 45–74 metų amžiaus grupę. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustos šio amžiaus moterys pagal programą mamografiją gali atlikti kas dvejus metus, o išlaidas kompensuoja Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Tyrimai atliekami gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su Valstybine ligonių kasa.

Viena Lietuvoje veikiančių iniciatyvų yra „Rožinis autobusas“. Jame mamografijos tyrimai nevykdomi, tad tai nėra mobili mamografijos klinika. Autobusas skirtas padėti regionų moterims pasiekti diagnostikos centrus ir pirmiausia atlikti mamografiją.

Vyriausybė nurodo, kad mažesniuose miestuose bei kaimiškose vietovėse moterims kliūtimi tampa transporto stoka, dideli atstumai, informacijos trūkumas ir laukimo laikas. Per pirmuosius ketverius veiklos metus „Rožinis autobusas“ apsilankė 21 savivaldybėje ir daugiau nei 2,8 tūkst. moterų padėjo pasiekti tyrimų bei konsultacijų vietas.

Lenkijoje patikroje dalyvauja tik trečdalis moterų

Lenkijoje diagnostinių tyrimų prieinamumas yra aukštas, o centrinė sistema siūlo šimtus tūkstančių laisvų vizitų laikų. Vis dėlto per pastaruosius dvejus metus profilaktinėje programoje dalyvavo tik 32,77 proc. moterų. „Gazeta Wyborcza“ žurnalistė Karolina Kijek šią situaciją įvardijo kaip rimtą šalies problemą.

Visuomeninio švietimo fondo „SEXEDPL“ ir tarptautinės tyrimų bendrovės „Ipsos“ apklausoje dalyvavo 3 tūkst. moterų. Ji parodė, kad kas ketvirta 45–65 metų respondentė mamografijos nėra atlikusi nė karto. Onkologė dr. Katarzyna Pogoda teigė, kad moteris dažnai stabdo baimė išgirsti diagnozę ir priminimų apie tyrimą stoka.

Pasak K. Pogodos, moterys gali suvokti mamografijos svarbą, bet vis tiek ilgai atidėlioti tyrimą. Todėl, jos vertinimu, vien raginimo pasitikrinti nepakanka – sistema turėtų siųsti priminimus, supaprastinti registraciją, pasiūlyti tinkamą priėmimo laiką ir aiškiai paaiškinti tolesnę eigą.

Lenkijos sveikatos apsaugos ministerija nuo liepos 1 d. sudarė galimybę registruotis per skaitmeninę paciento paskyrą ir pradėjo siųsti individualius priminimus SMS žinutėmis.

Patogi sistema dar negarantuoja aktyvumo

Austrijos portalo „Der Standard“ žurnalistė Pia Kruckenhauser atkreipė dėmesį, kad šalyje veikia itin patogi prevencinių patikrų sistema, tačiau net palankios sąlygos ne visada paskatina tikrintis bent pusę tikslinės grupės moterų.

Austrijoje nuo 2014 m. vykdoma nacionalinė programa: 45–74 metų moterys kas dvejus metus gauna kvietimus atlikti tyrimą. Šalyje veikia 170 patikros punktų, todėl paslauga prieinama kiekviename rajone. Jei prireikia papildomo ultragarso tyrimo, jis atliekamas iš karto, nereikalaujant atskiros registracijos. Nepaisant to, profilaktiniuose tyrimuose dalyvauja tik 53 proc. tikslinės grupės moterų.

P. Kruckenhauser teigimu, vizitui dažniausiai galima užsiregistruoti per kelias dienas ar savaites, o atsakymai pateikiami beveik nedelsiant. Didžiausių sunkumų kyla bandant į patikras įtraukti kaimo vietovių gyventojas bei migrantes. Dėl to Vienoje pradėta sveikatos ambasadorių programa, kurios dalyvės turėtų skleisti informaciją savo bendruomenėse ir paskatinti kitas moteris atlikti tyrimus.

Panašias problemas mini ir „Voxeurop“ žurnalistas Adrian Burtin. Prancūzijoje krūties vėžio diagnozę išgirsta viena iš aštuonių moterų. Tai dažniausia moterų vėžio forma: 2023 m. šalyje nustatyti 61 214 ligos atvejai. Krūties vėžys taip pat yra pagrindinė su vėžiu susijusių moterų mirčių priežastis – kasmet nuo jo miršta daugiau kaip 12 tūkst. moterų.

A. Burtin nurodė, kad Prancūzijoje mažėja moterų dalyvavimas patikrose. Jei 2011 m. rodiklis siekė 52,3 proc., tai 2024 m. nukrito iki 44 proc. Aktyvumas mažėjo visose amžiaus grupėse, tačiau pagrindinės tokio pokyčio priežastys kol kas galutinai nenustatytos.

Siekiant spręsti mamografijos prieinamumo problemas kaimiškose vietovėse ir mažas pajamas gaunančiuose miestuose, Prancūzijoje pastaraisiais metais pradėtos įgyvendinti iniciatyvos, panašios į Lietuvos patirtį. Tarp jų – „Mammobile“ ir „Mammobus“: specialiai pritaikytos transporto priemonės, kuriose galima atlikti krūties vėžio patikrą.