Tikrovės riba nyksta: ekspertai ragina nuo šiol įtarti DI kiekviename vaizde

Ateityje atvejų, kai atskirti realų turinį nuo dirbtinio intelekto sukurto gali būti beveik neįmanoma, tik daugės. Todėl žmonėms vertėtų keisti požiūrį ir vertinant gaunamą informaciją pirmiausia svarstyti, ar ji negalėjo būti sukurta DI.

Dirbtinis intelektas seniai peržengė „roboto“ įvaizdį

Nors apie dirbtinį intelektą kalbama vis plačiau, keičiasi ir jo panaudojimo būdai. M. Kairys pažymi, kad prieš kelis metus daugeliui tai buvo įrankis, galintis atsakyti į klausimus arba parašyti tekstą, tačiau dabar jo galimybės yra kur kas didesnės.

Vis dėlto, anot jo, nereikėtų daryti išvados, kad DI tiesiog tapo protingesnis už žmogų. Jo galimybės priklauso nuo mokymui naudotų duomenų kiekio, kokybės ir jų panaudojimo.

M. Kairys atkreipia dėmesį, kad DI vis dar gali neįveikti paprastų užduočių. Pavyzdžiui, jis gali sugeneruoti labai tikrovišką nuotrauką, kurios žmogus neatskiria nuo tikros, todėl gali susidaryti įspūdis, jog dizainerių nebereikia. Tačiau paprašytas sukurti laikrodžio vaizdą, DI nebūtinai nurodys teisingą laiką: valandos ar minutės gali sutapti, bet sekundės – ne.

Ekspertas pabrėžia, kad neturėdamas pakankamai tinkamų duomenų DI negali veiksmingai padėti. Jo „protingumas“ esą priklauso nuo turimų duomenų, jų kokybės, pakankamumo ir to, kaip greitai jie atsinaujina.

Netikrus vaizdus galime priimti kaip tikrus

Pasak M. Kairio, didžiausia grėsmė kyla ne tuomet, kai dirbtinis intelektas padaro klaidą, bet kai jo sukurtas turinys būna toks įtikinamas, kad žmogui nekyla jokių abejonių.

Jis pasakoja matęs itin tikroviškai atrodžiusį vaizdą, po kuriuo buvo daug komentarų. M. Kairys pats parašė teigiamą komentarą ir nusprendė įsigyti produktą.

Prieš tai jis peržiūrėjo ankstesnius vaizdo įrašus ir komentarus, tačiau niekur nebuvo užsiminta apie dirbtinį intelektą. Nors M. Kairys su šia technologija susiduria, jam neatrodė, kad turinys galėjo būti sukurtas DI.

Gali nebeatskirti net profesionalai

Paklaustas, ar ateityje paprastas žmogus plika akimi gebės atpažinti, kas yra tikra, o kas sukurta dirbtinio intelekto, M. Kairys optimizmo nerodo.

Jo vertinimu, profesionaliai sukurtos DI medžiagos dažnai neįmanoma atskirti net specialistams. Jau atlikti bandymai ir tyrimai parodė, kad žmonės nesugebėjo atpažinti nei dirbtinai sukurtų nuotraukų, nei garso, nei kai kurių vaizdo įrašų.

Ekspertas teigia, kad ilgesniame vaizdo įraše daugiau progų pastebėti neatitikimus, tačiau technologijoms sparčiai tobulėjant tai darosi vis sunkiau.

M. Kairio nuomone, DI naudojimo žmonėms apgauti atvejų matysime daug ir nuo jų visiškai išvengti nepavyks.

Patogus DI gali tapti pavojingu: jis jau gali pasirašinėti dokumentus

M. Kairys rizikas įžvelgia ne vien dezinformacijoje. Jis atkreipia dėmesį, kad dirbtinis intelektas vis dažniau gali atlikti veiksmus vietoje žmogaus.

Kaip pavyzdį jis nurodo elektroninį dokumentų pasirašymą. DI galima suteikti prieigą prie sistemos, o žmogui telefone liktų tik patvirtinti atliekamą veiksmą.

Teoriškai žmogus galėtų sėdėti kavinėje, kalbėtis ar užsiimti kitais reikalais, o DI atliktų techninius veiksmus. Tuomet pakaktų patvirtinti dokumento pasirašymą.

Nors tai atrodo patogu, M. Kairys čia mato rimtą pavojų: žmonės gali pasirašyti dokumentus jų neperskaitę ir nežinodami, su kuo iš tiesų sutinka.

Patarimas paprastas: laikyti, kad turinį galėjo sukurti DI

Žmonėms, kurie negali atskirti tikro vaizdo nuo DI sugeneruoto ir baiminasi tapti apgaulės aukomis, M. Kairys neturi stebuklingo sprendimo.

Jo teigimu, tobulėjant technologijoms vien akivaizdžių garso ar vaizdo klaidų paieškos nepakaks. Todėl būtina keisti požiūrį į internete pasiekiamą informaciją.

Ekspertas siūlo remtis prielaida, kad gauta informacija gali būti parašyta ar sukurta dirbtinio intelekto. Tuomet verta įvertinti galimą riziką: ką perskaityta ar pamatyta medžiaga skatina daryti ir ar ja nesiekiama kažko iš žmogaus gauti.

M. Kairys ragina nuo šiol manyti, kad bet kokia gaunama garso, vaizdo ar tekstinė medžiaga gali būti sukurta DI.

Sukčiai jau naudojasi DI: svarbiausia, kokio veiksmo siekiama

Vien dirbtinio intelekto sugeneruotas turinys nebūtinai yra pavojingas. Kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius pabrėžia, kad problema atsiranda tada, kai tikroviškas vaizdas, garsas ar vaizdo įrašas naudojamas siekiant paskatinti žmogų imtis konkretaus veiksmo – pervesti pinigus, investuoti, apsipirkti ar paspausti nuorodą.

Anot jo, pavojus kyla, kai vartotojai įsitraukia į kvietimus investuoti, skolinti pinigus, pirkti elektroninėse parduotuvėse ar užsisakyti bilietus į neegzistuojančius koncertus.

M. Pareščius teigia, kad sukčiai jau pasitelkia DI tekstams, nuotraukoms, vaizdo bei garso įrašams kurti. Tokiu būdu jų masalas tampa įtikinamesnis, tačiau galutinis tikslas nesikeičia – priversti žmogų patikėti pateikta istorija ir atlikti norimą veiksmą.

Eksperto teigimu, šiuo metu net pareigūnai neturi priemonės, kuri kiekvienu konkrečiu atveju galėtų patikimai nustatyti, ar vaizdas, garsas arba vaizdo įrašas buvo sukurtas DI.

Jis perspėja, kad žmonėms ieškant apsaugos būdų, sukčiai taip pat ieškos naujausių technologijų, leidžiančių greitai, kokybiškai ir nebrangiai kurti „deepfake“ klastotes. Jei tai būtų brangu, sukčiams neapsimokėtų, jei nekokybiška – mažiau žmonių tuo patikėtų, o pernelyg lėtas kūrimas taip pat prarastų vertę.