Trečiadienis, 2026.11.18
●Vilnius --° Vardadieniai: kraunama…

Jie nebesusitaria. Viršūnių susitikimas dingo iš plano!

„Tada, kada prireiks“.

NATO viduje tvyrant įtampai dėl išlaidų gynybai, padėties aplink Iraną ir karo Ukrainoje, Aljansas mažina aukšto lygio susitikimų skaičių. Be to, kitais metais nebus surengtas anksčiau planuotas NATO lyderių viršūnių susitikimas Albanijoje, pranešė naujienų agentūra AP.

Albanijos ministras pirmininkas Edis Rama lapkričio 12 d. pareiškė, kad „kol kas nėra vieningos pozicijos dėl to, kada vyks viršūnių susitikimas, tačiau tikrai ne 2027 metais“. Jis pridūrė: „Jeigu susitikimas vis dėlto įvyks 2028 metais, jis bus surengtas Tiranoje.“

Tuo metu NATO generalinis sekretorius Markas Rutte AP teigė: „NATO viršūnių susitikimus organizuojame lanksčiai. Juos rengiame tada, kai yra poreikis.“ Pasak jo, kitas susitikimas įvyks „tada, kai jo prireiks“.

AP priminė, kad maždaug prieš dešimt metų Aljansas viršūnių susitikimus rengdavo kas dvejus metus.

Straipsnyje taip pat pranešama, kad nors NATO šalių gynybos ministrai paprastai susitinka spalį, praėjusį mėnesį tokios derybos neįvyko. Be to, 2027 m. spalį ministrų susitikimas taip pat nenumatytas.

Kitais metais Aljanso užsienio reikalų ministrai susitiks tik vieną kartą, o ne du, kaip buvo įprasta. Tai yra dalis NATO vadinamojo „reorganizavimo paketo“.

AP atkreipė dėmesį, kad nuo tada, kai pradėjo eiti pareigas, JAV gynybos sekretorius Pitas Hegsethas ir valstybės sekretorius Markas Rubio jau yra praleidę kai kuriuos NATO susitikimus arba išvykę iš jų dar nepasibaigus deryboms. Be to, Hegsethas gynybos ministrų susitikimus išnaudojo Europos sąjungininkėms ir Kanadai kritikuoti arba, priešingai, mėgino palenkti jas į savo pusę.

Albanija viršūnių susitikimo vieta buvo pasirinkta 2025 metais, tačiau vėliau ši nuostata buvo išbraukta iš per liepą vykusį susitikimą priimtos deklaracijos, rašoma straipsnyje. Leidinio teigimu, kai kurios NATO sąjungininkės mano, kad Albanija gynybai skiria per mažai lėšų, todėl nenorėjo „apdovanoti“ šios šalies suteikdamos jai galimybę surengti didelį NATO renginį.

Tikimasi, kad šiemet Albanijos vyriausybė gynybai skirs 2,15 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuo metu NATO nustatytas tikslas 32 Aljanso valstybėms narėms numato, kad iki 2035 metų jos turėtų skirti 3,5 proc. BVP tiesioginėms gynybos reikmėms ir dar 1,5 proc. – infrastruktūrai.

AP priduria, kad Albanija nėra prasčiausias pavyzdys tarp 32 NATO valstybių narių – Ispanijos, Belgijos ir Slovėnijos padėtis šiuo atžvilgiu gerokai prastesnė.

Dalintis Facebook Messenger
Autorius

Vitalijus Kontrimas

Vitalijus Kontrimas – „Kontrastas“ portalo autorius. Autoriaus puslapyje rasite visas jo publikacijas.

Visos autoriaus publikacijos →