Karpis traukiasi iš lietuvių stalo: kodėl senoji tradicija pralaimi atvežtinėms žuvims

Šiaulių rajone, Kurtuvėnuose, surengta karpio šventė, skirta žuviai, kuri Lietuvos virtuvėje žinoma jau kelis šimtus metų. Vietos gyventojams ir svečiams čia buvo siūloma ne tik patiems sugauti karpių, bet ir paragauti įvairiais būdais paruoštų patiekalų – nuo čeburekų iki žuvies šašlyko.

Karpis – ne tik keptuvėje

Šventėje berniukai plikomis rankomis gaudė karpius iš guminio baseino ir dėjo juos į maišelius, kad žuvis vėliau taptų vakariene namuose. Tačiau renginyje buvo galima ir pasisemti idėjų, kaip karpį paruošti neįprastai.

Rolandas kartu su dukra gamino čeburekus, kurių įdarui naudojo smulkintą karpio mėsą, druską, pipirus ir baziliką. Aleksandras kepė žuvies šašlyką – mintį, kad ant iešmų galima ruošti ne vien mėsą, jam parodė bičiulis Gruzijoje, Adžarijoje. Tuo metu Irina pristatė pagal šeimos receptą gaminamą karpį garstyčių padaže.

Kurtuvėnų seniūnas Dainius Popovas teigė, kad kiekviena komanda ruošė skirtingą patiekalą: vieni virė žuvienę, kiti žuvį kepė, grilino ar rūkė. Jis nurodė, kad organizatoriai renka dalyvių receptus ir ateityje planuoja parengti Kurtuvėnų karpio receptų knygą.

Karpininkystė Kurtuvėnuose plėtojama jau kelis šimtmečius, todėl šventė tapo savitu būdu pagerbti šią žuvį. Nors dalis žmonių karpį vis dar vertina, pripažįstama, kad jis sunkiai konkuruoja su importuojamomis žuvimis, tokiomis kaip lašišos ir upėtakiai.

Kalbinti žmonės pabrėžė, kad tinkamai paruoštas karpis yra skanus, nors kai kuriems nepatinka jo ašakos ar dumblo skonis. Taip pat pastebėta, jog karpis neretai laikomas paprastesniu maistu, nors jis tebėra mėgstamas ir kai kurių žmonių pačių sugaunamas.

Seniausiai prijaukinta žuvis

Etnografų teigimu, karpių populiarumą Lietuvoje skatino didikai. Valstiečiai šios žuvies iš ponų dovanų dažniausiai gaudavo tik prieš svarbiausias metų šventes.

Kraštotyrininkė Ramunė Mikėnienė aiškino, kad karpis iš esmės buvo bajorų maistas. Ši žuvis atkeliavo iš užsienio ir ponų pastangomis buvo atvežta bei įkurdinta Kurtuvėnų tvenkiniuose.

Europoje karpis ant vaišių stalų buvo patiekiamas dar iki Žalgirio mūšio. Gamtininkas Vidmantas Lopeta teigė, kad tai yra seniausiai prijaukinta žuvis, o pirmosios jos veislės jau buvo žinomos prieš 500 metų.

Vis dėlto Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos vadovas Rolandas Morkūnas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje ir Europoje keičiasi žuvies vartojimo įpročiai. Pasak jo, jaunesni žmonės nebenori skusti ir doroti karpių, todėl natūralių karpių pardavimai mažėja.

Gyvų karpių sudėtingiau rasti ir prekybos centruose. R. Morkūno teigimu, didieji prekybos tinklai, sulaukę skundų iš organizacijos „Tušti narvai“ dėl žuvų gerovės ir gavę baudas, nusprendė iš savo parduotuvių pašalinti akvariumus.

Lietuviško karpio tradicija dar neišnyko, tačiau ši žuvis vis dažniau turi kovoti dėl vietos ant šventinio lietuvių stalo.