Piratavimas nesitraukia: vienas lietuviškas filmas nelegaliai siųstas beveik 20 tūkst. kartų

Nors piratinių interneto svetainių auditorija Lietuvoje kasmet traukiasi, nelegalus filmų ir serialų siuntimasis tebėra aktuali problema. Specialistų duomenimis, piratavimo aktyvumas ypač padidėja per kino premjeras ir šventiniu laikotarpiu, o kai kurie kūriniai neteisėtai parsisiunčiami dešimtis tūkstančių kartų.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Ūkio subjektų priežiūros skyriaus vedėjas Andrius Katinas apie situaciją pasakojo laidoje.

Piratinių svetainių lankomumas mažėja, tačiau problema lieka

A. Katino teigimu, šiemet įvertinus piratinių svetainių lankomumą paaiškėjo, kad jis vidutiniškai sumažėja apie 10–15 proc. Vis dėlto piratavimas išlieka opi problema, nors jos mastas nebėra toks, koks buvo prieš penkerius ar šešerius metus.

Šiemet, remiantis viešai skelbiama statistika, už autorių ir gretutinių teisių pažeidimus jau nubausta daugiau nei 200 fizinių asmenų. Pasak A. Katino, nors šis skaičius gali pasirodyti nedidelis, pats reiškinys nėra išnykęs.

Ypač dažnai neteisėtai siunčiamasi audiovizualinius kūrinius. Pareigūno teigimu, svarbiausia nėra vien nubausti konkretų asmenį – nustačius pažeidimą ir užkardžius šaltinį, nebelieka galimybės toliau neteisėtai atsisiųsti ar platinti filmo. Todėl vieno žmogaus nubaudimas gali sustabdyti tolesnį turinio platinimą.

Dauguma nustatomų pažeidimų susiję su kūrinių siuntimusi ir platinimu per „Torrent“ platformą. A. Katinas šią sistemą palygino su nuolat atsinaujinančiu devyngalviu slibinu: užkardžius vieną veiklą, pasirodo naujas filmas ar įvyksta kita premjera, todėl nelegalus platinimas prasideda iš naujo.

Komisija gali pradėti veiksmus savo iniciatyva, tačiau tam taip pat reikalingas teisių turėtojų – kino teatrų, filmų kūrėjų ar kitų teisių savininkų – prašymas. Gavusi tokį kreipimąsi, institucija gali nustatinėti pažeidimus. Šis procesas vyksta nuolat – prieš premjeras, jų metu, po jų ir tarp skirtingų premjerų.

Didžiausias aktyvumas – per premjeras ir šventes

Filmų premjeros yra vienas ryškiausių laikotarpių, kai nelegalus turinio siuntimasis suaktyvėja. Panaši tendencija fiksuojama ir per šventes, tokias kaip Kalėdos bei Velykos, kai žmonės atostogauja.

Per septynerius darbo kovos su piratavimu srityje metus pastebėta, kad daugiau nei 25 proc. atvejų sudaro filmai ir serialai. Vadinasi, maždaug ketvirtadalis piratavimo atvejų yra susiję su audiovizualiniais kūriniais.

Muzikos srityje padėtis, anot A. Katino, yra gerokai palankesnė – piratavimo Lietuvoje čia beveik nebelikę. Tai jis sieja su tokiomis centralizuotomis muzikos klausymosi platformomis kaip „Spotify“. Tuo metu vienos tokios centralizuotos sistemos audiovizualiniam turiniui nėra.

„Pietinia kronikas“ atvejis: nubausta daugiau nei 30 asmenų

Vienu ryškiausių praėjusių metų pavyzdžių tapo lietuviškas filmas „Pietinia kronikas“. Vien dėl šio kūrinio neteisėto parsisiuntimo ir platinimo praėjusiais metais nubausta daugiau nei 30 žmonių.

A. Katinas nurodė, kad „Pietinia kronikas“ buvo populiariausias 2025 metais piratautas lietuviškas filmas. Be nubaustųjų, nemažai žmonių taip pat buvo įspėti, nes galėjo platinti kūrinį arba kitaip prisidėti prie jo nelegalaus sklaidos.

Filmas buvo siūlomas tiek nemokamai, tiek už mokestį, todėl piratai iš jo ir uždirbo. Piratavimo mastas buvo didelis: vienoje platformoje neteisėtų atsisiuntimų skaičius priartėjo prie 20 tūkst.

Pasak A. Katino, tokie procesai paprastai pradedami filmų kūrėjams kreipusis į komisiją. Tuomet inicijuojamas administracinių nusižengimų procesas. Vis dėlto institucija kartais pati pastebi arba įtaria autorių teisių pažeidimą ir kreipiasi į teisių turėtojus, kurie gali net nežinoti, kad jų kūrinys yra nelegaliai platinamas.

Pakartotiniai pažeidimai – reti

Nustatyti pažeidėjus skaitmeninėje erdvėje nėra paprasta. Vis dėlto pakartotinių nusižengimų, pasak A. Katino, beveik nepasitaiko.

Iš kelių šimtų atvejų pažeidimą pakartojo tik penki asmenys. Vienas jų filmus neteisėtai siuntėsi taip, kad gavo keturias baudas iš eilės.

Komisijoje bauda vertinama kaip kraštutinė priemonė, nes institucijos tikslas nėra bausti žmones. Tačiau A. Katinas pabrėžė, kad nubaudus asmenį dažnai pavyksta sustabdyti ir patį pažeidimą. Jei po skirtos baudos filmas nebeplatinamas ir nebėra neteisėtai pasiekiamas, tokia priemonė laikoma pagrįsta.